Berlyne – protestas dėl okupuotų Oleškų gyventojų humanitarinės krizės
Ukrainiečių visuomeninis judėjimas Vitsche Berlin rugsėjo 28 d. Berlyne surengė eiseną, kuria – po šūkiu „Sustabdykite Rusijos okupaciją Oleškuose“ – ragino teikti humanitarinę pagalbą ir atidaryti saugius evakuacijos kelius gyventojams, likusiems okupuotame Khersono srities mieste. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pripažino „kritinę situaciją“, tačiau kaltę dėl humanitarinės krizės bandė suversti Ukrainai; Ukrainos dezinformacijos priešpriešos centras kaltinimus vadino tipine Kremliaus propagandos taktika.
Pagrindiniai faktai
- Rugsėjo 28 d. Berlyne ukrainiečių judėjimas Vitsche Berlin surengė eiseną šūkiu „Sustabdykite Rusijos okupaciją Oleškuose“.
- Dalyviai rinkosi prie Raudonosios rotušės (Berlyno miesto salės) ir žygiavo pro Vokũų užsienio reikalų ministeriją iki Rusijos ambasados.
- Aktyvistai ragino Vokũų valdžią ir tarptautinę bendruomenę didinti spaudimą Rusijai ir užtikrinti prieigą prie okupuotose teritorijose likusių žmonių.
- Pasak organizatorių, okupuotuose Oleškuose ir aplinkiniuose kaimuose tebėra per 6 000 gyventojų, tarp jų – apie 200 vaikų.
- Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pripažino „kritinę situaciją“ Oleškuose, tačiau kaltę dėl humanitarinės krizės mėgino suversti Ukrainai.
- Ukrainos dezinformacijos priešpriešos centras prie RNBO teigė, kad Rusija bando perkelti atsakomybę už Khersono srities humanistį katastrofą ant Ukrainos.
- JT žmogaus teisių stebėsenos misijos Ukrainoje ataskaitoje nurodyta, kad pagal tarptautinę teisę okupacinė valstybė privalo aprūpinti gyventojus maistu ir medikamentais bei sudaryti sąlygas humanitarinei pagalbai.
Kodėl tai svarbu
Eisena Europos sostinėje atkreipė tarptautinį dėmesį į humanitarinę padėtį okupuotuose Oleškuose ir į gyventojų evakuacijos bei humanitarinės prieigos reikalavimus. Tai sutapo su retomis Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo išsakytu „kritinės situacijos“ pripažinimu, po kurio sekė bandymai kaltę suversti Ukrainai. Visuomeninis aktyvizmas Berlyne parodė, kaip ukrainiečių diaspora Vokũtijoje siekia Europos valstybių paramos spaudžiant Rusiją ir užtikrinant humanitarinę pagalbą žmonėms, likusiems okupacijoje.
Kas nutiko
Rugsėjo 28 d. Berlyne ukrainiečių visuomeninis judėjimas Vitsche Berlin surengė eiseną, kuria siekta atkreipti dėmesį į humanitarinę krizę okupuotuose Khersono srities Oleškuose. Dalyviai rinkosi prie Raudonosios rotušės (Berlyno miesto salės), žygiavo pro Vokũų užsienio reikalų ministeriją iki Rusijos ambasados, nešė plakatus su raginimais išgelbėti okupuotų Oleškų gyventojus, suteikti humanitarinę pagalbą ir atverti saugius evakuacijos kelius. Aktyvistai kreipėsi į Vokũų vyriausybę ir tarptautinę bendruomenę, ragindami didinti spaudimą Rusijai ir užtikrinti prieigą prie teritorijose likusių žmonių. Pasak organizatorių, okupuotuose Oleškuose ir aplinkiniuose kaimuose tebėra per 6 000 gyventojų, tarp jų – apie 200 vaikų, ir jie kenčia nuo maisto, geriamojo vandens, medikamentų bei kitų būtiniausių priemonių stygiaus. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pripažino „kritinę situaciją“, tačiau kaltę dėl humanitarinės krizės mėgino suversti Ukrainai, teigdamas, esą „Kijevo režimas daro viską, kad sutrukdytų produktų tiekimą“. Ukrainos dezinformacijos priešpriešos centras prie RNBO tvirtino, kad Rusija bando perkelti atsakomybę už humanistinę katastrofą Khersono srityje ant Ukrainos, o Rusijos okupacinės pajėgos kliudo humanitarinių krovinių pristatymą ir civilių evakuaciją.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Visi trys šaltiniai yra ukrainietiški – vienos naujienų agentūros ir dviejų žiniasklaidos priemonių – ir jie nuosekliai pristato Berlyno eiseną kaip humanitarinį raginimą išgelbėti Oleškų gyventojus, atidaryti evakuacijos kelius ir didinti tarptautinį spaudimą Rusijai. Šaltiniuose akcentuojama, kad Rusija kliudo humanitarinių siuntų pristatymą ir evakuaciją, o Peskovo bandymai kaltę suversti Ukrainai apibūdinami kaip Kremliaus propagandos taktika (per Dezinformacijos priešpriešos centrą). Pateikiama JT žmogaus teisių stebėsenos misijos Ukrainoje išvada, kad pagal tarptautinę teisę būtent okupacinė valstybė privalo aprūpinti gyventojus maistu ir medikamentais bei sudaryti sąlygas humanitarinei pagalbai, todėl atsakomybė tenka Rusijai.
Kuo skiriasi pranešimai
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pripažino „kritinę situaciją“ okupuotuose Oleškuose, tačiau kaltę dėl humanitarinės krizės mėgino suversti Ukrainai, tvirtindamas, esą „Kijevo režimas daro viską, kad sutrukdytų produktų tiekimą“. Tuo tarpu Ukrainos dezinformacijos priešpriešos centras prie RNBO kaltino Rusiją, kad ši bando perkelti atsakomybę už Khersono srities humanistinę katastrofą ant Ukrainos, ir teigė, kad būtent Rusijos okupacinės pajėgos kliudo humanitarinių krovinių pristatymą ir civilių evakuaciją.
Kontekstas
Oleškos – miestas Khersono srityje, kuris nuo 2022 m. yra Rusijos okupuotas. Aktyvistai rėmėsi organizatorių pateiktais duomenimis, kad okupuotuose Oleškuose ir aplinkiniuose kaimuose tebėra per 6 000 gyventojų, tarp jų – apie 200 vaikų. JT žmogaus teisių stebėsenos misijos Ukrainoje ataskaitoje pažymima, kad pagal tarptautinę humanitarinę teisę okupacinė valstybė privalo aprūpinti gyventojus maistu ir medicinos priemonėmis bei sudaryti sąlygas humanitarinei pagalbai – šis standartas buvo cituojamas siekiant priskirti atsakomybę Rusijai.