Putinas Valdajaus klube reikalauja Ukrainos neutralumo ir atmetė pasiūlymą dėl smūgių nutraukimo
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas spalio 1 d. kalbėjo 23-iosios Valdajaus diskusijų klubo plenarinėje sesijoje, kurioje pareiškė, kad Ukraina privalo išlikti neutrali valstybė, o tai remia 1990 m. deklaracija. Jis palygino branduolinį ginklą su šautuvu, kabantiu ant sienos, kuris „neišvengiamai iššaus“, paskelbė, jog tiesioginis smūgis Rusijai ar Kaliningradui neišvengiamai iškeltų klausimą dėl „visų prieinamų ginklų“ panaudojimo, o pasiūlymą dėl tarpusavio smūgių laivams ir naftos perdirbimo įmonėms nutraukimo pavadino „absurdišku“ ir atsakė „Ne“. Putinas taip pat tvirtino, kad Rusijos armija užims likusią Donecko sritį anksčiau nei prognozuoja Ukraina ir Europa, o Trumpo taikos pasiūlymai, kuriuose yra „sunkių“ sprendimų Rusijai, kartu rodo „judėjimą teisinga kryptimi“.
Pagrindiniai faktai
- Spalio 1 d. Vladimiras Putinas kalbėjo 23-iosios Valdajaus diskusijų klubo plenarinėje sesijoje.
- Putinas pareikalavo, kad Ukraina liktų neutrali, remdamasis 1990 m. Ukrainos SSR Valstybingumo deklaracija.
- Jis palygino branduolinį ginklą su šautuvu, kabinančiu ant sienos, kuris „neišvengiamai iššaus“.
- Pasak Putino, tiesioginis smūgis Rusijai ar Kaliningradui neišvengiamai iškeltų klausimą dėl „visų prieinamų ginklų“.
- Pasiūlymą dėl tarpusavio smūgių laivams ir Rusijos naftos perdirbimo įmonėms nutraukimo Putinas pavadino „absurdišku“ ir pakartotinai atsakė „Ne".
- Putinas tvirtino, kad Rusijos armija užims likusią Donecko sritį greičiau nei per 1,5–2 metus, kaip prognozuoja Ukraina ir Europa.
- Europos Komisija pasmerkė Rusijos „beatsakingą branduolinę retoriką“ po šių pareiškimų.
Kodėl tai svarbu
Putinas viešai iškėlė branduolinio ginklo panaudojimo galimybę ir patvirtino, kad tiesioginis smūgis Rusijai ar Kaliningradui sukeltų svarstymus dėl „visų prieinamų ginklų“ panaudojimo – tai išprovokavo ES pasmerkimą ir atnaujino diskusijas dėl eskalacijos rizikos. Jis dar kartą pakartojo, kad Ukrainos neutralumas ir visiška Donbaso kontrolė yra nesiderinamos sąlygos bet kuriam taikos susitarimui, tiesiogiai paveikdamos vykstančias JAV tarpininkaujamas derybas. Putinas aiškiai atmetė pasiūlymą dėl tarpusavio smūgių energetikos infrastruktūrai ir laivams nutraukimo, o tai reiškia, kad Ukrainos kampanija prieš Rusijos naftos perdirbimo įmones toliau eskaluosis. Jis siejo Ukrainos NATO siekius ir Vakarų ginkluotės tiekimą su bendresne „grėsmės“ samprata, nukreipta prieš NATO nares, didindamas įtampą su ginkluotę tiekiančiomis valstybėmis.
Kas nutiko
Spalio 1 d. Vladimiras Putinas kalbėjo 23-iosios Valdajaus diskusijų klubo plenarinėje sesijoje, kuri vyko rugsėjo 28 – spalio 1 d. ir subūrė 120 dalyvių iš 40 šalių. Savo kalboje jis pakartojo teiginius, kad konfliktą pradėjo Vakarai, o ne Rusija, ir pareiškė, kad Ukraina privalo išlikti neutrali valstybė, remdamasis 1990 m. Ukrainos SSR Valstybingumo deklaracija, nors 1991 m. Nepriklausomybės akte neutralumo nuostatos nėra. Putinas nurodė, kad konstitucinę nuostatą dėl „negrįžtamumo euroatlantinio kurso“ Ukraina įtraukė 2019 m. vasarį – praėjus penkeriems metams po Rusijos okupacijos Kryme ir dalyje Donbaso. Jis palygino branduolinį ginklą su šautuvu, kabinančiu ant sienos, kuris „neišvengiamai iššaus“, ir pareiškė, kad tiesioginis smūgis Rusijai ar Kaliningradui neišvengiamai iškeltų klausimą dėl „visų prieinamų ginklų“ panaudojimo. Putinas taip pat atmetė pasiūlymą dėl tarpusavio smūgių laivams ir Rusijos naftos perdirbimo įmonėms nutraukimo, pavadinęs jį „absurdišku“ ir pakartotinai atsakęs „Ne“. Jis tvirtino, kad Rusijos armija užims likusią Donecko sritį anksčiau nei per 1,5–2 metus, kaip prognozuoja Ukraina ir Europa, ir kad Trumpo taikos pasiūlymai, turintys „sunkių“ sprendimų Rusijai, kartu rodo „judėjimą teisinga kryptimi“. Putinas paragino reformuoti JT, suteikiant daugiau svario Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos šalims, bei perspėjo dėl „skaitmeninio totalitarizmo“ dėl dirbtinio intelekto plėtros.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos žiniasklaida Valdajaus kalbą pristato per branduolinės retorikos prizmę, pabrėždama „šautuvo ant sienos“ metaforą ir Kaliningrado „visų prieinamų ginklų“ formuliuotę kaip esminius elementus. Šaltiniai ypač akcentuoja Putino atmetimą abipusio smūgių nutraukimo pasiūlymui ir jo pripažinimą, kad Ukrainos smūgiai Rusijos naftos perdirbimo įmonėms atnešė Rusijai apie 1 proc. BVP nuostolių, o tai siejama su Ukrainos Generalinio štabo duomenimis apie daugiau nei 45 proc. naftos perdirbimo pajėgumų praradimą. Ukrainos leidiniai plačiai cituoja ekspertą Viktorą Šlinčaką, kuris kalbą vertina kaip signalą, kad Maskva siekia ilgesnio tarptautinio nestabilumo laikotarpio ir stengiasi pozicionuoti Rusiją kaip būsimos pasaulio tvarkos centrą, o ne tik kaip karo dalyvę. Ukrainos žiniasklaida kalbą sieja su vykstančia JAV tarpininkaujama diplomatija: Zelenskio kalba JT Generalinėje Asamblėjoje apie Rusijos karo nuostolius, Witkofo ir Kushnerio susitikimais, pranešama apie galimą Abu Dabio formatą, ir Zelenskio teiginiu, kad neutralumo klausimas nebėra derybų darbotvarkėje. Ukrainos šaltiniai sistemingai traktuoja Putino reikalavimą dėl neutralumo kaip istoriškai klaidinantį, nurodydami 1990 m. suverenumo deklaraciją ir 2019 m. konstitucinę pataisą, priimtą po 2014 m. Rusijos okupacijos.
Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai
Vienintelis ne ukrainietiškas šaltinis – Azerbaidžano agentūra, rašanti angliškai – kalbą nušviečia siaurai, susitelkdama ties geopolitiniu teiginiu, kad Trumpo taikos pasiūlymai turi „sunkių“ sprendimų Rusijai, o tai įvertinama kaip „judėjimas teisinga kryptimi“, nes Rusija vis dar siekia saugumo garantijų. Ši tarptautinė agentūra neatkreipia dėmesio į Kaliningrado branduolinę formuliaciją, Valdajaus „šautuvo ant sienos“ metaforą ar smūgių nutraukimo atmetimą – aspektus, kurie ukrainiečių žiniasklaidoje yra centriniai. Tarptautiniame informaciniame sraute nėra redakcinių priešpriešinimo taškų, būdingų ukrainietiškai aprėpčiai, todėl ne ukrainietiška aplinka šios kalbos „grėsmės“ ir „neutralumo“ dimensiją fiksuoja tik fragmentiškai.
Kuo skiriasi pranešimai
Šaltiniai nesutaria dėl to, ar Putinas sutiko su tarpusavio smūgių laivams ir naftos perdirbimo įmonėms nutraukimu: viena faktų grupė fiksuoja, kad jis pasiūlymą pavadino „absurdišku“ ir pakartotinai atsakė „Ne“, o kitas faktas – kad jis pasakė „taip“. Taip pat diskutuotina, ar Ukraina prieš kalbą buvo konkrečiai Rusijos URM branduolinio ginklo grasinimo objektas dėl Kaliningrado: vienas faktas grasinimą priskiria Rusijos URM, o Putinas savo kalboje Kaliningrado pastabas pateikė kaip atsaką į bauginimą, ne kaip grasinimą. Galiausiai, šaltiniai skirtingai aiškina dokumentą, kuriuo Putinas grindė neutralumo teiginį: jis kalbėjo apie deklaraciją, „kurios pagrindu Ukraina gavo nepriklausomybę", tačiau faktai rodo, kad jis turėjo omenyje 1990 m. Ukrainos SSR Valstybingumo deklaraciją, o 1991 m. Nepriklausomybės akte neutralumo nuostatos nėra.
Kontekstas
23-ioji Valdajaus sesija vyko rugsėjo 28 – spalio 1 d.; joje dalyvavo 120 dalyvių iš 40 šalių. 1990 m. liepos 16 d. Ukrainos SSR Valstybingumo deklaracijoje buvo išreikštas siekis tapti nuolatiniu neutraliu valstybe, tačiau 1991 m. rugpjūčio 24 d. Nepriklausomybės akte neutralumo nuostatos nebuvo. 2019 m. vasarį Ukraina į Konstituciją įtraukė nuostatą dėl „negrįžtamumo euroatlantinio kurso“ – praėjus penkeriems metams po to, kai Rusija okupavo Krymą ir dalį Donbaso. Pasak Ukrainos Generalinio štabo, Ukrainos smūgiai išvedė iš rikiuotės daugiau nei 45 proc. Rusijos naftos perdirbimo įmonių projektinių pajėgumų; rugsėjo 22 d. buvo smogta Kujbyševo naftos perdirbimo įmonei Samaroje. Prezidentas Zelenskis rugsėjo 23 d. pareiškė, kad Ukraina sunaikino 45 proc. Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų; „The Atlantic" pranešė apie galimą JAV, Ukrainos ir Rusijos susitikimą Abu Dabyje dėl tarpusavio susilaikymo nuo smūgių energetikos infrastruktūrai. Remiantis Donecko OVA duomenimis, nuo visapusiškos invazijos pradžios Donecko srityje žuvo 4 335 ir buvo sužeisti 10 583 žmonės (neskaičiuojant Mariupolio ir Volnovachos); analitikai vertino, kad iki rugpjūčio pabaigos rusai kontroliavo 79,89 proc. srities. Rugsėjo mėnesį Rusija laikinai valdymui perdavė Šveicarijos kompanijos „Nestlé", Vokietijos didmeninės prekybos bendrovės „Metro AG" ir Prancūzijos mažmenininko „Auchan" turtą Rusijoje – tai fonas Putino Valdajaus pastaboms apie Vakarų kompanijų turtą Rusijoje.