URIF patvirtino didžiausią iki šiol investicijų paketą – daugiau kaip 60 mln. JAV dolerių
JAV ir Ukrainos rekonstrukcijos investicijų fondas (URIF), veikiantis jau vienerius metus, patvirtino didžiausią iki šiol investicijų paketą – daugiau kaip 60 mln. JAV dolerių savo lėšų – į projektus energetikos, kritinių mineralų ir dvejopos paskirties technologijų srityse. Iš šių projektų tikimasi pritraukti iki 1 mlrd. JAV dolerių papildomų privačių investuotojų lėšų. Tarp pagrindinių sandorių – 30 mln. dolerių vertės bendros investicijų platformos su BGV Group steigimas retųjų žemių, urano, berilio ir cirkonio gavybai, taip pat bendras su DFC finansavimas DTEK 200 MW / 400 MWh baterijų kaupimo sistemai šešiose Ukrainos aikštelėse.
Pagrindiniai faktai
- URIF patvirtino daugiau nei 60 mln. dolerių savo lėšų – iki šiol didžiausią investicijų paketą.
- Iš šių projektų tikimasi pritraukti iki 1 mlrd. dolerių trečiųjų šalių kapitalo.
- Kartu su BGV Management steigiama kasybos projektų platforma, kurios pradiniai tikslai – retųjų žemių, urano, berilio ir cirkonio telkiniai; pirmasis sandoris – apie 30 mln. dolerių.
- URIF investuos į paskirstytosios kombinuotosios šilumos ir elektros energijos gamybos projektą – bendruomenių lygmens energetikos mazgus.
- Bendrai su DFC bus teikiamas skolos finansavimas DTEK 200 MW / 400 MWh kaupimo sistemai šešiose aikštelėse; sistema pajėgi aprūpinti apie 600 tūkst. namų ūkių iki dviejų valandų.
- Fondą 2025 m. balandžio 30 d. įsteigė Ukraina ir JAV pagal mineralų susitarimą, inicijuotą JAV prezidento Donaldo Trumpo; kiekviena šalis įnašavo po 75 mln. dolerių į 150 mln. dolerių pradinį kapitalą.
Kodėl tai svarbu
Pirmą kartą per metus URIF pereina nuo institucinės struktūros kūrimo prie konkrečių didelių sandorių. Paketas vienija tris strateginius prioritetus: kritinių mineralų gavybą (retųjų žemių, urano, berilio, cirkonio), bendruomenių lygmens energetikos mazgus ir baterijų kaupimo sistemas – pastarosios skirtos Ukrainos energetikos tinklui apsaugoti nuo Rusijos smūgių prieš žiemą. Kartu su DFC skolos finansavimu ir vystomu MIGA karo rizikos draudimo mechanizmu siekiama pritraukti iki 1 mlrd. dolerių privačiojo kapitalo – toks derinys leistų deeskaluoti investicijų riziką karo sąlygomis ir paspartinti Ukrainos energetinio atsparumo stiprinimą.
Kas nutiko
URIF patvirtino didžiausią iki šiol investicijų paketą – daugiau kaip 60 mln. JAV dolerių savo lėšų – projektams energetikos, kritinių mineralų ir dvejopos paskirties technologijų srityse, tikintis pritraukti iki 1 mlrd. dolerių trečiųjų šalių kapitalo.
Kartu su BGV Management bus įsteigta bendrovė, kuri kurs ankstyvosios stadijos kasybos projektų portfelį įvairiuose Ukrainos regionuose; platforma pradės nuo retųjų žemių, urano, berilio ir cirkonio telkinių. Pirmasis šios srities sandoris – apie 30 mln. dolerių. BGV įkūrėjas – milijardierius ir prekybos tinklo „ATB“ bendrasavininkas Hennadijus Butkevyčius.
Energetikos srityje URIF investuos į paskirstytosios kombinuotosios šilumos ir elektros energijos gamybos projektą – bendruomenių lygmens energetikos mazgus, skirtus tiekti energiją tūkstančiams namų ūkių, įskaitant teritorijas, kur karas apsunkino prieigą prie energetikos paslaugų.
Kartu su JAV Tarptautine plėtros finansavimo korporacija (DFC) URIF teiks skolos finansavimą DTEK 200 MW / 400 MWh baterijų kaupimo sistemai šešiose Ukrainos aikštelėse. Ši sistema jau veikia ir gali tiekti energiją maždaug 600 tūkst. namų ūkių iki dviejų valandų.
Fondas taip pat bendradarbiauja su DFC ir MAGA siekdamas sukurti karo rizikos draudimo mechanizmą, skirtą deeskaluoti privačiojo kapitalo investicijas Ukrainoje.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos ekonomikos ir aplinkos viceministras Jehoras Perelyginas patvirtino, kad projektai labai aktualūs tiek Ukrainai, tiek JAV, pabrėždamas dėmesį energetikos atsparumui, naujų vertės grandinių kritinių mineralų sektoriuje kūrimui ir dvejopos paskirties technologijų gamybos stiprinimui. BGV Group pirmojo susitarimo kontekste akcentuojama, kad įkūrėjas Hennadijus Butkevyčius – „ATB“ prekybos tinklo bendrasavininkis, o platforma skirta kurti darbo vietas ir pritraukti ukrainiečių, amerikiečių bei tarptautinius investuotojus.
Pabrėžiama fondo politinė ir procedūrinė kilmė Ukrainoje: 2025 m. balandžio 30 d. susitarimą pasirašė tuometė ekonomikos ministrė Julija Svrydenko ir JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas; 2025 m. gegužės 8 d. Verkhovna Rada jį ratifikavo 338 balsais „už“ (visi frakcijos ir grupės); gegužės 12 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė ratifikavimo įstatymą. Akcentuojama 50/50 nuosavybės struktūra ir Ukrainos kontrolė žemės gelmėms bei ištekliams – 50 % nuomos mokesčio už naujas kasybos licencijas (57 mineralai, įskaitant retuosius metalus, litą, titaną, gamtines dujas ir naftą) bus skirta rekonstrukcijos fondui.
Energetiniai projektai traktuojami kaip atsakas į sustiprėjusius Rusijos smūgius į infrastruktūrą prieš žiemą: bendruomenių lygmens energetikos mazgai ir DTEK baterijų sistemos skirti tūkstančiams namų ūkių.
Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai
Nuo JAV užsienio politikos pozicijų – investicijų skyriaus vadovas DFC Konoras Koulemenas pateikiamas kaip pagrindinis komentatorius. Jis pažymi, kad visi tiksliniai mineralai įrašyti į JAV kritinių mineralų sąrašą ir atitinka Vašingtono administracijos prioritetus; bendras fondo projektų portfelis šiuo metu siekia apie 70 mln. dolerių. Koulemenas taip pat pabrėžė, kad „Ukrainos žmonėms absoliučiai būtina, kad mes investuotume dabar“, turėdamas omenyje būsimą žiemą.
DFC ir MIGA susitarimas dėl karo rizikos draudimo mechanizmo pristatomas kaip priemonė, leidžianti deeskaluoti privačiojo kapitalo dalyvavimą. DTEB baterijų sandoris įvertintas techniškai ir humanitariai (200 MW / 400 MWh, šešios aikštelės, galia maždaug 600 tūkst. namų ūkių dviejoms valandoms) – nauja URIF finansavimo dalis papildo maždaug 100 mln. dolerių DFC paskolą DTEK, o sandoris suteikia įmonei kapitalo prieigą tuo atveju, jei Rusijos smūgiai sugadintų įrangą. Pagrindiniai skaičiai – „daugiau nei 60 mln. dolerių savo lėšų“ ir „iki 1 mlrd. dolerių“ tikėtino trečiųjų šalių kapitalo – pateikiami kaip didžiausias iki šiol paketas, Fondo veiklos vienerių metų sukakties proga.
Kuo skiriasi pranešimai
Šaltiniai nesutaria dėl dviejų dalykų. Pirma, Ukrainos ekonomikos ministerijos šaltinių teigimu, bendras fondo projektų portfelis siekia „daugiau nei 60 mln. dolerių“, o DFC atstovas Konoras Koulemenas, cituojamas Reuters, nurodo „maždaug 70 mln. dolerių“. Antra, dauguma šaltinių pirmąją URIF investiciją į bendrovę „Sine Engineering“ priskiria einamųjų metų kovui, tačiau vienas šaltinis datuoja ją konkrečiai 2026 m. kovu. Be to, kai kurie šaltiniai išskiria keturis strateginius fondo sektorius (mineralai, gynyba, energetika, infrastruktūra), o kiti prideda penktąjį – telekomunikacijas.
Kontekstas
URIF buvo įsteigtas pagal 2025 m. balandžio 30 d. pasirašytą JAV ir Ukrainos mineralų susitarimą, kurio iniciatorius – JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Nuosavybė paskirstyta po 50 % – Ukrainos pusėje veikia Valstybinė partnerystės (viešojo ir privačiojo sektoriaus) paramos agentūra prie Ekonomikos ministerijos, JAV pusėje – DFC. Kiekviena šalis įnašavo po 75 mln. dolerių į 150 mln. dolerių pradinį kapitalą. Susitarimą 2025 m. gegužės 8 d. ratifikavo Verkhovna Rada (338 deputatai „už“), o gegužės 12 d. jį pasirašė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Fondo penki strateginiai sektoriai: mineralai, gynyba, energetika, infrastruktūra ir telekomunikacijos. Kovo mėnesį fondas paskelbė apie pirmąją investiciją – į ukrainiečių dvejopos paskirties technologijų bendrovę „Sine Engineering“. Du naujieji projektai nukreipti į elektros ir šilumos tiekimo tinklų stiprinimą prieš žiemą Rusijos smūgių fone.