Liūto teismas skyrė Vyacheslavui Zinchenko gyvosios galvos bausmę už lingvistės Irynos Farion nužudymą

Kodėl tai svarbu

Byloje, sulaukusioje didelio visuomenės dėmesio dėl aukos viešųjų pasisakymų ukrainiečių kalbos tema, skirtas griežčiausias įmanomas bausmės terminas, o policijos vadovybės pareiškimas tiesiogiai atsako į nuolatines spekuliacijas apie galimus užsakovus. Dvejus metus trukęs tyrimas, kurio metu atlikta 92 ekspertizės ir apklausta daugiau nei 1 500 žmonių, leido nusikaltimą priskirti vienam asmeniui. Iš Zinchenko prietaisų rasti duomenys apie bendravimą rusakalbiuose ekstremistų Telegram grupėse ir sąsiuviniai, kuriuose jis save vadino „šio visuomenės sanitaru“, yra svarbūs aiškinantis nusikaltimo motyvą.

Kas nutiko

2026 m. spalio 1 d. Ševčenkovskio rajono teismas Lvive paskelbė nuosprendį Vyacheslavui Zinchenko, pripažinęs jį kaltu dėl tyčinio lingvistės Irynos Farion nužudymo, susijusio su jos visuomenine veikla, iš neapykantos ir neteisėto šaunamojo ginklo laikymo. Teismas skyrė gyvosios galvos bausmę.

Spalio 2 d. per „United News“ telemaratoną Ukrainos nacionalinės policijos pavaduotojas Andrijus Nеbytovas pranešė, kad užsakovų, bendrininkų ar kitų dalyvių byloje nenustatyta – Zinchenko veikė vienas, vadovaudamasis asmeniniais įsitikinimais, įskaitant priešiškumą Farion visuomeninei veiklai. Teisėjas Petras Nevojtas teigė, kad Zinchenko kaltė buvo įrodyta visiškai. Nuosprendis per 30 dienų gali būti apskųstas; gynyba pranešė ruošianti apeliaciją.

Iryna Farion buvo nušauta 2024 m. liepos 19 d. savo namų kieme Masaryko gatvėje Lvive ir mirė ligoninėje po kelių valandų. Zinchenko, kuriam nuosprendžio metu buvo 20 metų, buvo sulaikytas Dnipre liepos 25 d.; teismas birželio 26 d. jam skyrė suėmimą be teisės į užstatą. Tyrimas, trukęs dvejus metus, nustatė, kad Zinchenko dar kovo mėnesį susikūrė PDF rinkmeną su duomenimis apie kalbininkę, o balandį–gegužę pradėjo ją sekti internete. Liepos 9 d. jis persikraustė į Lvivą, nuomojo kelis butus ir dažnai keitė gyvenamąją vietą; liepos 10–18 dienomis kasdien po kelias valandas sėdėjo ant suoliuko prie Farion namų. Tyrimo duomenimis, Zinchenko bendravo rusakalbiuose ekstremistų Telegram grupėse; balandžio pradžioje už 4 000 grivinų nusipirko perleistą pistoletą „Stalker 2906" iš pardavėjo, prisistatančio „Robino Gaudės" slapyvardžiu. Jo telefone rasti memai su Farion, Lvivo žemėlapio ekrano nuotrauka, ginklo nuotrauka, susirašinėjimas dėl pistoleto pirkimo ir užmaskavimo elementų nuotraukos. Tyrimo metu atlikta 92 ekspertizės (vienas šaltinis nurodo daugiau nei 60), apklausta daugiau nei 1 500 žmonių, peržiūrėta daugiau nei 1 000 valandų vaizdo įrašų, patikrinta daugiau nei 170 vaizdo kamerų, apdorota daugiau nei 80 ha teritorijos, bylos medžiaga surinkta į 30 tomų.

Tarp pagrindinių identifikavimo įrodymų – Dniproje pirkti ir į Lvivą persiųsti drabužiai (kostiumas, kepurė, akiniai), portretų ekspertizės išvada, kad ant suoliuko kameros užfiksuotas asmuo – tai Zinchenko, bei DNR pėdsakai ant suoliuko ir kėdės. Farion dukra Sofija Osoba, kurios vyras Vasilis Osoba tarnavo „Rubežo" brigadoje, pareiškė nuosprendžio skirtus 5 mln. grivinų (vietoj prašytų 15 mln.) skirsianti šio karinio dalinio reikmėms. Pats Zinchenko kaltės nepripažino ir atsisakė paskutiniojo žodžio; byloje taip pat nurodyta, jog 2024 m. balandžio 22 d. teismo posėdžio metu jis bandė nusižudyti. Šaunamojo ginklo, iš kurio buvo įvykdytas nusikaltimas, rasti nepavyko – įvykio vietoje rasta tik 9x18 mm kalibro tūta.

Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai

Ukrainos žiniasklaida pagrindinį dėmesį skiria Nacionalinės policijos pareiškimui ir nuosprendį pateikia kaip galutinį bylos tašką, pabrėždama, kad Zinchenko veikė vienas dėl asmeninio priešiškumo. Keli leidiniai mini priteistą kompensaciją Farion dukrai ir jos sprendimą skirti lėšas „Rubežo" brigadai, susiedami bylą su karo metu vykstančia karine tarnyba. Ukrainos žiniasklaida taip pat plačiai aptaria nusikaltimo motyvuojančius įrodymus – kaltinamojo veiklą rusakalbiuose ekstremistų Telegram grupėse ir užrašus, kuriuose jis save vadina „šio visuomenės sanitaru".

Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai

Tarptautinė žiniasklaidos aprėptis sintezės šaltiniuose nepateikta.

Kuo skiriasi pranešimai

Šaltiniuose skiriasi nurodytas ekspertizių skaičius: oficialiuose pareiškimuose minima 92, o detaliame bylos aprašyme – daugiau nei 60. Vienas ukrainiečių leidinys antraštėje formuluoja išvadą kaip „įrodymų, kad Zinchenko Farion nužudė kažkieno užsakymu ar turėjo bendrininkų, nėra", tuo tarpu policijos pavaduotojo pareiškimas ir kiti leidiniai ją formuluoja plačiau – kad jokių užsakovų, bendrininkų ar kitų dalyvių nenustatyta.

Kontekstas

Iryna Farion – kalbininkė, žinoma dėl prieštaringų pasisakymų ukrainiečių kalbos tema. 2024 m. liepos 19 d. ji buvo nušauta galvą savo namų kieme Masaryko gatvėje Lvive ir mirė ligoninėje po kelių valandų. Vyacheslavas Zinchenko, kuriam nuosprendžio metu buvo 20 metų, buvo sulaikytas Dnipre 2024 m. liepos 25 d.; kitą dieną jam paskirtas suėmimas be teisės į užstatą. Kaltinamasis kaltės nepripažino ir atsisakė paskutiniojo žodžio. Dvejus metus trukęs tyrimas, kuriame dalyvavo Nacionalinė policija, prokuratūra ir SBU, atkūrė jo veiksmus – perleistą pistoletą „Stalker 2906" bei internetinę veiklą, nukreiptą prieš Farion nuo 2024 m. kovo mėnesio. Farion dukra Sofija Osoba, kurios vyras Vasilis Osoba tarnavo „Rubežo" brigadoje, siekė priteisti 15 mln. grivinų moralinės žalos atlyginimo; teismas skyrė 5 mln.