Lvovo teismas skyrė gyvybės atėmimo bausmę lingvistei Irinai Farion nužudžiusiam Viačeslavui Zinčenka

Kodėl tai svarbu

Šis nuosprendis užbaigia vieną rezonansinių procesų Ukrainoje – buvusios parlamento narės ir aiškiai viešai reiškusioms savo poziciją dėl ukrainiečių kalbos svarbos moters nužudymo bylą. Teismo nustatytas nacionalinės netoleriacijos motyvas ir prokuratūros akcentuojami kaltinamojo ryšiai su Rusija susijusiomis ekstremistinėmis Telegram grupėmis suteikia bylai politinę dimensiją. Gyvybės atėmimo bausmė – pati griežčiausia pagal Ukrainos baudžiamąjį kodeksą – rodo, kaip rimtai valdžia žiūri į politiškai motyvuotus nužudymus. Byla atkreipė dėmesį į internetinę radikalizaciją, smurdo kurstančių pasiuntinių grupių vaidmenį ir ataką lydėjusį detaliai suplanuotą pasirengimą.

Kas nutiko

Spalio 1 d. Ševčenkivskio rajono teismas Lvove paskelbė nuosprendį V. Zinčenkai, kaltinamam 2024 m. liepos 19 d. Lvove, Masaryko gatvėje, apie 19:30 galvą šūviu įvykdytu lingvistės ir buvusios 7-osios Verchovnos Rados narės Irinos Farion nužudymu. Teisėjų kolegija – pirmininkas Petras Nevoitas, teisėjai Oleksandras Bajevas ir Pavlas Ederis – kaltinamąjį pripažino kaltu dėl tyčinio nužudymo (pagal BK 115 str. 2 d.) ir neteisėto ginklo valdymo (pagal BK 263 str. 1 d.) bei skyrė jam gyvybės atėmimo bausmę. Prokurorai Dmytro Petljovanis ir Olena Danyliv buvo reikalavę būtent tokios bausmės.

Teismas taip pat iš dalies tenkino aukos dukters Sofijos Asmens civilinį ieškinį ir priteisė jai 5 mln. grivinų moralinės žalos atlyginimo – mažiau nei prašytus 15 mln. Zinčenka per procesą kaltę kategoriškai neigė, keturis kartus atsisakė duoti parodymus, atsisakė dalyvauti teisiamuosiuose debatuose ir atsisakė paskutiniojo žodžio teisės. Jo gynėja Diana Kara visą procesą vadino „suklastotu“ ir reikalavo teisėjų nušalinimo – šie prašymai buvo atmesti.

Skelbiant verdiktą prie teismo pastato rinkosi I. Farion šalininkai ir Zinčenkos šalininkai; pastarieji po nuosprendžio šaukė „Gėda“. Prie įėjimo į salę taikyta triguba sustiprinta apsauga, gatvė prie teismo buvo uždaryta transporto priemonėms. Verdiktas dar neįsigaliojo – per 30 dienų gynyba gali jį apskųsti Lvovo apygardos teismui.

Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai

Ukrainos žiniasklaida bylą nuosekliai pristato kaip vidaus baudžiamąjį procesą, plačiai akcentuodama aukos tapatybę – lingvistė, visuomenės veikėja, buvusi parlamento narė – bei prie teismo vykusias akcijas, kuriose reikalauta Zinčenkai skirti gyvybės atėmimo bausmę. Pranešimuose pabrėžiamas nacionalinės netoleriacijos motyvas ir kaltinamojo ryšiai su Rusija susijusiomis ekstremistinėmis Telegram grupėmis, nužudymą pristatant kaip politiškai ir ideologiškai motyvuotą smurtą, o ne asmeninį konfliktą.

Ukrainos žiniasklaida daug dėmesio skiria procesiniams procedūriniams aspektams – teisėjų kolegijos sudėčiai, prokurorams, aukos dukters civiliniam ieškiniui ir priteistai kompensacijai, kaltinamojo atsisakymui liudyti ir 30 dienų apskundimo terminui. Keli leidiniai ypač išskyrė Zinčenkos paties prisistatymą „šio visuomenės sanitaru“ ir jo užrašus su detalizuotu nusikaltimo planu, bylą pristatydami kaip internetinės radikalizacijos ir sąmoningo pasirengimo atvejį.

Kuo skiriasi pranešimai

Šaltiniuose susidarė datos neatitiktis dėl verdikto paskelbimo: bent vienas šaltinis datavo verdiktą 2026 m. spalio 1 d., kitas – 2025 m. spalio 1 d., o didžioji dauguma šaltinių ir faktų bylos įvykius datuoja 2024–2025 m., verdiktą pateikdami kaip „spalio 1 d.“ (be aiškiai nurodytų metų), kai tuo tarpu teisminis nagrinėjimas prasidėjo 2025 m. vasarį.

Kontekstas

Iryna Farion – lingvistė ir buvusi 7-osios Verchovnos Rados narė – buvo nušauta į galvą prie savo namų Masaryko gatvėje Lvove 2024 m. liepos 19 d. vakarą ir tą pačią naktį miro ligoninėje; jai buvo 60 metų. Tuomet 18-metis įtariamasis iš Dniprės buvo sulaikytas 2024 m. liepos 25 d.; 2024 m. gruodį kvalifikacija buvo pakeista – papildytas nacionalinės netoleriacijos motyvas ir neteisėtas ginklo valdymas.

Teisminis nagrinėjimas vyko nuo 2025 m. vasario; teisiamieji debatai truko apie penkis mėnesius, įvyko daugiau nei 80 posėdžių, o bylos medžiaga sudarė 30 tomų. Teisėjų kolegija rugsėjo 17 d. pasitraukė į pasitarimų kambarį, o verdiktą paskelbė spalio 1 d. VRM buvo svarstę kelias versijas – nužudymą dėl aukos visuomeninės ir politinės veiklos, asmeninės priešiškumo, pasamdytos žmogžudystės bei galimą „rusišką pėdsaką“; tyrėjai šaulį vertino kaip vykdytoją, tačiau neatmetė, kad planavime galėjo dalyvauti ir kiti asmenys. Kaltinamasis kaltę neigė, atsisakė paskutiniojo žodžio, o jo gynyba visą bylą vadino „suklastota“ ir reikalavo teisėjų nušalinimo.