KIS apklausa: dauguma ukrainiečių nori, kad Zelenskis nesiektų antros kadencijos
2026 m. rugsėjo „Kyivo tarptautinio sociologijos instituto“ (KIS) apklausa parodė, kad 53% ukrainiečių mano, jog prezidentas Volodymyras Zelenskis turėtų apsiriboti viena kadencija ir nesiekti antros. 71% apklaustųjų prieštarauja rinkimams karo metu. Apklausoje dalyvavo 1 002 vyresni nei 18 metų respondentai iš vyriausybės kontroliuojamos Ukrainos teritorijos.
Pagrindiniai faktai
- 53% ukrainiečių mano, kad Zelenskis turėtų apsiriboti viena prezidento kadencija (gruodžio 2025 m. – 46%).
- 42% respondentų palaiko Zelenskio dalyvavimą būsimuose rinkimuose (gruodžio 2025 m. – 45%).
- 71% respondentų prieštarauja rinkimų rengimui dabar; 24% reikalauja rinkimų nedelsiant.
- Pasitikėjimas Zelenskiu lemia požiūrį į rinkimus: tarp visiškai pasitikinčiųjų 85% palaiko jo dalyvavimą, tarp visiškai nepasitikinčiųjų – tik 7%.
- 44% respondentų jaučia nusivylimą valdžia (2025 m. gruodį – 36%), 33% – gėdą (anksčiau – 20%).
- 45% respondentų mano, kad šalies reikalai klostosi netinkęsniusiu keliu; 40% – tinkamu.
- Apklausą KIS atliko 2026 m. rugsėjo 12–21 d. telefonu (CATI), apklausta 1 002 respondentai vyriausybės kontroliuojamoje teritorijoje.
Kodėl tai svarbu
Apklausa rodo, kad visuomenės nuomonė per kelis mėnesius pastebimai pasislinko prieš Zelenskio siekį antros kadencijos. Nemaža ukrainiečių dauguma prieštarauja rinkimams karo metu – tai apsunkina JAV ir kitų partnerių spaudimą rengti balsavimą. Tuo pačiu metu fiksuojamas emocinio požiūrio į valdžią blogimas: daugėja nusivylimo, gėdos, pykčio ir nepasitikėjimo. Pasitikėjimo prezidentu lygis aiškiai lemia tiek paramą jo dalyvavimui rinkimuose, tiek požiūrį į rinkimų laiką.
Kas nutiko
2026 m. rugsėjo 12–21 d. KIS atliko visos Ukrainos apklausą telefonu (CATI), kurios metu apklausta 1 002 vyresni nei 18 metų vyriausybės kontroliuojamoje teritorijoje gyvenantys respondentai. Apklausa parodė, kad 53% respondentų mano, jog Zelenskis turėtų apsiriboti viena kadencija ir nesiekti antros (gruodžio 2025 m. tokių buvo 46%). 42% palaiko jo dalyvavimą būsimuose rinkimuose (anksčiau – 45%), 5% neapsisprendę. 71% respondentų prieštarauja rinkimų rengimui dabar, 24% reikalauja jų nedelsiant, 4% neapsisprendę. Tarp visiškai pasitikinčių Zelenskiu 85% palaiko jo dalyvavimą rinkimuose, tarp visiškai nepasitikinčių – tik 7%. Tarp visiškai nepasitikinčių 53% reikalauja rinkimų dabar, o tarp „labiau pasitikinčių“ 58% – prieš rinkimus dabar. Paklaida šalia 50% neviršija 4,1%, tačiau karo sąlygomis pripažįstama papildoma sisteminė paklaida.
Kuo skiriasi pranešimai
Šaltiniuose skiriasi keli smulkūs akcentai. Vienas šaltinis nurodo, kad 4% respondentų rinkosi atsakymą „sunku pasakyti“ dėl Zelenskio dalyvavimo rinkimuose, o dauguma kitų – kad tokių yra 5%. Taip pat nevienodai aprašyti visiškai nepasitikinčių Zelenskiu respondentų atsakymai: vieni šaltiniai teigia, kad 53% jų reikalauja rinkimų dabar, kiti pabrėžia, kad 41% jų prieštarauja rinkimams dabar. Be to, vieni šaltiniai teigia, kad apklausa atlikta KIS iniciatyva, kiti – kad klausimai apie šalies kryptį ir požiūrį į valdžią buvo įtraukti pagal Nevyriausybinės organizacijos „Forumas“ užsakymą.
Kontekstas
Ukrainos įstatymai draudžia rinkimus karo padėties metu, kuri galioja nuo 2022 m. vasario 24 d. 2026 m. balandį Zelenskis jau septynerius metus ėjo prezidento pareigas – ilgiau nei konstitucijoje numatytas penkerių metų terminas. 2025 m. gruodį jis teigė esąs politiškai pasirengęs rinkimams, bet pabrėžė būtinybę užtikrinti balsavimo saugumą; 2026 m. rugpjūtį pareiškė, kad rinkimai karo metu būtų „cunamis“, suskaldytų šalį. Buvęs gynybos ministras Mychailas Fedorovas 2026 m. rugpjūtį viešai paraginoje rinkimus rengti karo metu. JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Vašingtonas ne kartą kėlė Ukrainos rinkimų klausimą. Birželio–liepos mėn. žiniasklaidoje aptarti galimi politiniai susitarimai su buvusiu kariniu vadu Valerijumi Zalužniu – jo atstovė tai paneigė.