Erdoganas telefonu kalbėjosi su Putinu dėl saugumo Juodojoje jūroje po dronų atakų prie Bulgarijos ir Rumunijos krantų
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas spalio 7 d. telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu aptarti saugią navigaciją Juodojoje jūroje. Pokalbis įvyko po dviejų dronų atakų prie Bulgarijos ir Rumunijos krantų spalio 5–6 d., per kurias žuvo keli įgulų nariai. Ukrainoje pranešama, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atakas priskyrė Rusijai, o ES pavadino Rusijos veiksmus „nepriimtinais“.
Pagrindiniai faktai
- Turkijos prezidentas Erdoganas spalio 7 d. (trečiadienį) telefonu kalbėjosi su Vladimiru Putinu; pokalbį pranešė Turkijos prezidentūra per X.
- Erdoganas pabrėžė saugios navigacijos Juodojoje jūroje svarbą ir pareiškė, kad Turkija pasiruošusi prisidėti prie tiesioginių kontaktų tarp Rusijos ir Ukrainos užmezgimo.
- Spalio 6 d. dronai atakavo du prekybinius laivus Bulgarijos išskirtinėje ekonominėje zonoje – ALFA WATAN (Togo vėliava) ir ABLE (Palau vėliava); ALFA WATAN nuskendo, ABLE užsidegė.
- Spalio 5 d. dronas smogė laivui Royad Mammadov netoli Rumunijos dujų platformos Pescăruș; žuvo įgulos kapitonas, 11 įgulos narių išgelbėta.
- Visi trys atakuoti laivai priklauso Turkijos įmonėms.
- ES pavadino Rusijos atakas prieš prekybinius laivus Juodojoje jūroje „nepriimtinomis“ ir Rumunijos bei Bulgarijos prašymu perduos joms palydovinius atakų vietovių vaizdus.
- Volodymyras Zelenskis teigė, kad spalio 6 d. ataką prie Bulgarijos krantų įvykdė Rusija, o Ukrainos karinis jūrų laivynas susisiekė su Bulgarijos kolegomis.
Kodėl tai svarbu
Erdogano skambutis Putinui reikšmingas todėl, kad NATO narės vadovas tiesiogiai spaudė Kremlių dėl prekybinio laivyno saugumo po dviejų pražūtingų dronų atakų prie Bulgarijos ir Rumunijos krantų, kurios per dvi dienas nusinešė mažiausiai trijų įgulų narių gyvybes ir išplėtė karo ekonominį bei humanitarinį poveikį neutraliems prekybos keliams Vakarų Juodojoje jūroje. Visi trys smogti laivai buvo susiję su Turkijos bendrovėmis, todėl Ankara turi tiesioginį materialinį interesą ir diplomatinių galimybių tarpininkauti. ES žodžiais įvertino atakas kaip „nepriimtinas“ ir nusprendė Rumunijai bei Bulgarijai perduoti palydovinius vaizdus – tai rodo galimą Vakarų atsako eskalavimą.
Kas nutiko
Spalio 7 d. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu; pokalbį oficialuomenė paskelbė per X socialinį tinklą. Erdoganas pabrėžė saugios navigacijos Juodojoje jūroje svarbą ir pareiškė, kad Turkija pasiruošusi prisidėti prie tiesioginių kontaktų tarp Maskvos ir Kyjivo užmezgimo.
Pokalbis vyko po dviejų dronų atakų Vakarų Juodojoje jūroje. Spalio 5 d. dronas smogė laivui Royad Mammadov netoli Rumunijos dujų platformos Pescăruș; Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad ataką vykdė du Rusijos dronai ir kad žuvo laivo kapitonas, o 11 įgulos narių buvo išgelbėti. Laivas vežė kukurūzus ir pagal Zelenskio žodžius priklausė Turkijai; įguloje buvo Azerbaidžano ir Indijos piliečių. Turkijos ambasadorius Bukarešte Özgüras Kıvanças Altanas patikslino, kad laivas neplaukė Turkijos vėliava ir tarp įgulos nebuvo Turkijos piliečių, tačiau vienas iš laivo savininkų yra Turkijos bendrovė.
Spalio 6 d. dronai atakavo du prekybinius laivus Bulgarijos išskirtinėje ekonominėje zonoje – ALFA WATAN (Togo vėliava) ir ABLE (Palau vėliava). Bulgarijos žiniasklaida pranešė, kad tai buvo pirmoji žinoma dronų ataka prieš laivus Bulgarijos ekonominėje zonoje. ALFA WATAN nuskendo, o ABLE užsidegė; Rumunijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, žuvo du žmonės. Visi trys atakuoti laivai buvo susiję su Turkijos bendrovėmis.
Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad spalio 6 d. ataką įvykdė Rusija, ir pridūrė, kad Ukrainos karinis jūrų laivynas susisiekė su Bulgarijos kolegomis dėl incidento. Europos Sąjunga pavadino Rusijos atakas prieš prekybinius laivus „nepriimtinomis“ ir Rumunijos bei Bulgarijos prašymu perduos joms palydovinius atakų rajonų vaizdus. Erdoganas taip pat viešai teigė, kad Ankara intensyvina diplomatines pastangas atnaujinti grūdų eksportą per Juodąją jūrą ir, jo žodžiais, dėl to sulaukė teigiamo Ukrainos prezidento signalo.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos žiniasklaidos šaltiniai akcentuoja Zelenskio atakų priskyrimą Rusijai ir pabrėžia smūgių poveikį civiliniam laivynui bei Ukrainos grūdų eksportui. Pranešimuose Erdogano skambutis vaizduojamas kaip diplomatinis atsakas į atakas prieš Turkijos bendrovėms priklausančius laivus, išryškinant Turkijos tarpininkavimo vaidmenį ir ankstesnius Ankaros pasiūlymus sustabdyti karo veiksmus Juodojoje jūroje. Taip pat pabrėžiamas ES pasmerkimas ir palydovinių vaizdų teikimas Rumunijai bei Bulgarijai kaip Vakarų atsakas į Rusijos eskalavimą jūroje.
Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai
Sintetiniame vertinime tarptautinė žiniasklaida nėra atskirai pateikta; visos šešios pateiktos šaltinių publikacijos yra ukrainietiškos.
Kuo skiriasi pranešimai
Šaltiniuose skiriasi spalio 5 d. Royad Mammadov atakos aukų skaičius: ankstesni pranešimai nurodo mažiausiai vieną žuvusį, o vėlesni – du žuvusius, įskaitant kapitoną.
Kontekstas
Spalio 5 d. dronas smogė laivui Royad Mammadov prie Rumunijos dujų platformos Pescăruș; Zelenskis teigė, kad panaudoti du Rusijos dronai ir žuvo kapitonas, o 11 įgulos narių buvo išgelbėti. Spalio 6 d. dronai atakavo laivus ALFA WATAN (Togo vėliava) ir ABLE (Palau vėliava) Bulgarijos išskirtinėje ekonominėje zonoje: ALFA WATAN nuskendo, ABLE užsidegė, o Rumunijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, žuvo du žmonės. Visi spalio 6 d. smogti laivai priklausė Turkijos bendrovėms. Turkija anksčiau perdavė Ukrainai ir Rusijai pasiūlymų, skirtų sustabdyti karo veiksmus ir atakas Juodojoje jūroje, o Erdoganas teigė sulaukęs teigiamo Ukrainos prezidento signalo dėl grūdų eksporto atnaujinimo.