Bulgarijos Juodosios jūros vandenyse dronai atakavo du prekybinius laivus – vienas nuskendo

Kodėl tai svarbu

Tai – dar viena civilinių prekybinių laivų ataka NATO ir ES narės Bulgarijos teritoriniuose vandenyse, per kurią sužeista Ukrainos ir Azerbaidžano piliečių. Bulgarija formaliai iškvietė Rusijos ambasadorę ir paprašė Europos Sąjungos bei NATO pagalbos tyrimui ir oro bei jūrų erdvės stebėsenai stiprinti, o Ukrainos pareigūnai atakas traktuoja kaip sąmoningą Rusijos strategiją, siekiančią vakarinę Juodąją jūrą padaryti nepraeinamą civilinei laivybai ir panaudoti maisto saugumą kaip spaudimo priemonę.

Kas nutiko

Naktį iš spalio 12 į 13 dieną, pirmąjį nelaimės signalą užfiksavus 01:30 vietos laiku, dronai atakavo du prekybinius laivus netoli Bulgarijos krantų Juodojoje jūroje. Maltos vėliava plaukiojęs krovininis laivas CHELSEA 3, registruotas Odesoje ir priklausantis Ukrainos savininkui, buvo smogtas trijų dronų maždaug už 18 jūrmylių (apie 33 km) į rytus nuo Bialos miesto; dronai pataikė į denį ir laivo šoną. Visi 15 CHELSEA 3 įgulos narių – septyni Ukrainos ir aštuoni Azerbaidžano piliečiai – buvo evakuoti į Varnos uostą; penkiems suteikta medicinos pagalba dėl lengvų sužalojimų. Antrasis laivas nuskendo maždaug už 17 jūrmylių (apie 31 km) į rytus nuo Krapeco kaimo; vieno įgulos nario buvo pavykę išgelbėti.

Bulgarijos premjeras Rumenovas Radevas pranešė šauksiantis Rusijos ambasadorę Eleonorą Mitrofanovą pokalbiui, ketinantis derėtis su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte ir paprašęs ES bei NATO paramos tyrimui ir stebėsenai stiprinti. Radevas pabrėžė, kad kol kas nėra kategoriškų įrodymų, leidžiančių atsakomybę priskirti konkrečiai valstybei, tačiau įvykių logika rodo, kad atakų rezultatas naudingas Rusijos Federacijai. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha tiesiogiai apkaltino Rusiją, apibūdindami ataką kaip kombinuotą smūgį jūriniais ir oro dronais, ir pavadino ją dar vienu bandymu vakarinę Juodosios jūros dalį padaryti netinkamą laivybai bei maisto saugumą paversti ginklu. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pasmerkė atakas, o NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pokalbyje su Radevu pareiškė, kad Aljansas "prireikus pakoreguos" savo gynybos priemones.

Ataka įvyko praėjus savaitei po spalio 6 d. incidento, kai dronai atakavo du kitus prekybinius laivus – ALFA WATAN (Togo vėliava) ir ABLE (Palau vėliava) – Bulgarijos išskirtinėje ekonominėje zonoje; ALFA WATAN nuskendo maždaug per tris minutes, o ABLE užsidegė, bet visų 18 įgulos narių pavyko išgelbėti.

Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai

Ukrainos žiniasklaida ir pareigūnai šią ataką traktuoja kaip tiesioginę žalą ukrainiečiams ir Ukrainos jurisdikcijai priklausantiems laivams – pabrėžiama, kad CHELSEA 3 registruotas Odesoje, priklauso Ukrainos savininkui, o tarp 15 evakuotų įgulos narių buvo septyni Ukrainos piliečiai. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha atakas aiškiai priskyrė Rusijai ir apibūdino jas kaip sąmoningą strategiją: siekį vakarinę Juodosios jūros dalį paversti nepraeinama laivybai ir maisto saugumą panaudoti kaip politinį spaudimo įrankį. Ukrainos diplomatinė linija aiškiai orientuota į tarptautinių partnerių spaudimą – reikalaujama naujų sankcijų, didesnio atsakomybės naštos Rusijai ir laivybos laisvės apsaugos.

Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai

Bulgarijos oficialūs šaltiniai laikosi atsargesnės pozicijos: premjeras Radevas deklaravo, kad kol kas nėra kategoriškų įrodymų dėl dronų kilmės, nors kartu pabrėžė, kad atakų rezultatas naudingas Rusijai. Bulgarijos žiniasklaida pirmiausia akcentuoja diplomatinį ir aljansų aspektą – ambasadorės iškviettimą, informavimą apie nuolatinius atstovus ES ir NATO, prašymą techninei pagalbai tyrimui ir oro bei jūrų stebėsenai stiprinti. Vakarų instituciniai balsai (NATO generalinis sekretorius Rutte, Europos Komisijos pirmininkė von der Leyen, Bulgarijos užsienio reikalų ministrė Petrova) atakas pateikia kaip nepriimtiną eskalaciją prieš ES ir NATO narę ir reikalauja tyrimo, atsakomybės bei gynybos priemonių koregavimo. Tarptautinė žiniasklaida pirmiausia akcentuoja atakos pasekmes pasaulinei laivybai ir maisto saugumui, o ne laivų įgulų pilietybę.

Kuo skiriasi pranešimai

Šaltiniai išsiskiria dėl keturių pagrindinių punktų. Pirma, Bulgarijos premjeras Radevas pareiškė, jog nėra galutinių įrodymų dėl atsakomybės konkrečiai šaliai, o Ukrainos prezidentas Zelenskis, URM vadovas Sybiha ir Ukrainos URM tiesiogiai kaltino Rusiją; Rusijos pusė pranešimo metu komentarų nepateikė. Antra, dėl ankstesnės spalio 6 d. ALFA WATAN nelaimės dauguma šaltinių nurodo, kad 12 įgulos narių laikomi dingusiais, tačiau Rumunijos vidaus reikalų ministerija pranešė apie du žuvusiuosius ir 11 išgelbėtų. Trečia, nuskendusio antrojo laivo tapatybė daugumoje pranešimų apibūdinama tik pagal nuskendimo vietą, o vienas šaltinis jį identifikuoja kaip Azov Concord. Ketvirta, kai kurie ukrainietiški šaltiniai spalio 13-osios ataką pateikia kaip vientisą incidentą su dviem laivais, įskaitant ČELSEA 3, o kiti – kaip atskirą vėlesnį smūgį po ankstesnės spalio 6 d. atakos prieš ALFA WATAN ir ABLE, todėl skiriasi įvykių sekos pateikimas.

Kontekstas

Spalio 6 d. dronai jau buvo atakavę du kitus prekybinius laivus Bulgarijos išskirtinėje ekonominėje zonoje – ALFA WATAN (Togo vėliava), nuskendusį maždaug per tris minutes, ir ABLE (Palau vėliava), kuris užsidegė; ABLE 18 įgulos narių buvo išgelbėti, o ALFA WATAN 12 įgulos narių pranešimo metu laikomi dingusiais. Dar anksčiau, spalio 5 d., prie Rumunijos krantų dronai smogė ukrainietiškų grūdų į Italiją vežusiam laivui, žuvo mažiausiai vienas asmuo. Europos Sąjunga šias atakas prieš komercinius laivus Juodojoje jūroje pavadino nepriimtinomis ir pranešė, jog Rumunijos ir Bulgarijos prašymu perduos joms palydovines nuotraukas iš atitinkamų jūrų rajonų. Ukrainoje profesorius Dimitaras Nedialkovas iš Sofijos karo akademijos vertino, kad ALFA WATAN per maždaug tris minutes nuskandinęs dronas būtų turėjęs nešti daugiau nei 300 kg svorio kovinę galvutę. Vakarų lyderiai – NATO generalinis sekretorius Rutte, Europos Komisijos pirmininkė von der Leyen ir Bulgarijos URM vadovė Petrova – išreiškė solidarumą su Bulgarija, o Zelenskis atakas susiejo su Rusijos tikslu vakarinę Juodosios jūros dalį paversti netinkama laivybai.