Kallas ES atsaką į Rusijos atakas Juodojoje jūroje suskirstė į tris kryptis

Kodėl tai svarbu

Rusijos atakos kenkia Ukrainos eksporto maršrutams ir mažina eksporto pajamas. ES atsakas apima ekonominę paramą, jūrinę apsaugą, karinį koordinavimą ir diplomatinį spaudimą. Incidentai prie Rumunijos ir Bulgarijos paskatino pasiūlymų stiprinti NATO bendradarbiavimą ir papildomas karines galimybes, o tarptautinės derybos dėl laivo navigacijos laisvės išlieka esminės sprendžiant saugumo situaciją Juodojoje jūroje.

Kas nutiko

Spalio 20 d. Strasbūre Europos Parlamento plenarinių diskusijų metu kalbėjo ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas. Ji pristatė tris ES atako į Rusijos eskalaciją Juodojoje jūroje kryptis: Ukrainos žemės ūkio eksporto išsaugojimą, jūrinio saugumo stiprinimą ir tarptautinio diplomatinio spaudimo Rusijai didinimą. Kallas pažymėjo, kad dėl Rusijos smūgių eksporto maršrutams nuo liepos vidurio Ukraina kasdien netenka maždaug 60 mln eurų eksporto pajamų. Ji pranešė, kad pagal ES ir Ukrainos iniciatyvą „Solidarumo koridoriai" nuo liepos grūdų eksportas išaugo beveik 2 mln tonų, tačiau Rusija atakuoja pasienio perėjimo punktus su Moldova, Rumunija ir Lenkija, grasindama alternatyviais maršrutais.

Jūrinio saugumo srityje ES valstybės narės per MARSUR tinklą gali dalytis jūrinio stebėjimo informacija. Rumunija ir Bulgarija kartu su ES kuria Juodosios jūros jūrinio saugumo centrą. Iniciatyva „Eastern Flank Watch" stiprina stebėseną ir gynybą nuo Baltijos iki Juodosios jūros glaudžiai bendradarbiaujant su NATO. Per Europos gynybos agentūrą valstybės narės bendradarbiauja kuriant naujos kartos jūrines minų priešpriešines priemones ir beįgulius jūrinius aparatus. Rugsėjo 23 d. Niujorke 51 valstybė ir ES paskelbė bendrą pareiškimą, smerkiantį Rusijos agresiją ir raginantį užtikrinti laivybos laisvę Juodojoje jūroje. ES dirba su tarptautiniais partneriais, įskaitant Turkiją, Indiją, Afrikos šalis ir kitas Globaliojo Pietų valstybes, siekdama susitarimo dėl laivybos laisvės.

Kallas taip pat sakė, kad Ukraina pasiūlė susitarimą dėl Juodosios jūros, kurį Rusija atmetė, o dronų incidentus ES valstybių narių oro erdvėje ir atakas prie civilių tanklaivių prie Rumunijos krantų pavadino pavojinga ir nepriimtina eskalacija. Neseniai Rusijos dronai atakavo laivus, kurie užsidegė prie Rumunijos Juodosios jūros krantų; aštuoni žmonės dingo be žinios po gaisro San Marino vėliava plaukiojančiame tankeryje. Du Rumunijos F-16 naikintuvai numušė du dronus, neteisėtai įskridusius į Rumunijos oro erdvę virš Juodosios jūros. Rumunija pasiūlė NATO Juodosios jūros valstybėms sukurti bendrą karinį vadavietę, vadovaujamą rotacijos principu, o Bulgarija paprašė NATO suteikti kovos lėktuvų, raketinių sistemų ir dronų priešpriešinių sistemų.

Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai

Ukrainos žiniasklaida akcentuoja Rusijos atakas prieš Ukrainos eksporto maršrutus, pasienio perėjimo punktus ir laivus, taip pat eksporto pajamų praradimą. Ypač pabrėžiama Ukrainos pasiūlyta Jugdienos jūros sutartis, o Ukraina pateikiama kaip tarptautinės paramos laivybos laisvei besisiekanti šalis. Didelis dėmesys skiriamas ES solidarumo koridoriams, jūrinio stebėjimo priemonėms, regioniniam saugumui ir karinės pagalbos pasiūlymams.

Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai

Tarptautinėje perspektyvoje dėmesys sutelkiamas į laivybos laisvę, civilinio laivyno apsaugą ir NATO bei ES valstybių narių saugumą Juodojoje jūroje. Aprūpinime pabrėžiamas koordinuotas stebėjimas, bendri kariniai pirkimai, bendradarbiavimas su NATO ir diplomatinis įsitraukimas su partneriais, įskaitant Turkiją, Indiją ir Globaliojo Pietų šalis. Neseniai įvykę išpuoliai prieš laivus ir dronų incidentai prie Rumunijos pristatomi kaip nepriimtina eskalacija.

Kontekstas

Iniciatyva „Solidarumo koridoriai" padeda užtikrinti alternatyvius Ukrainos eksporto maršrutus. ES valstybės narės per MARSUR tinklą gali dalytis jūrinio stebėjimo informacija. Rumunija ir Bulgarija kuria Juodosios jūros jūrinio saugumo centrą su ES parama. Iniciatyva „Eastern Flank Watch" apima stebėseną ir gynybą nuo Baltijos iki Juodosios jūros koordinuojant su NATO. Rugsėjo 23 d. 51 valstybė ir ES paskelbė bendrą pareiškimą, smerkiantį Rusijos agresiją ir raginantį užtikrinti laivybos laisvę Juodojoje jūroje. ES dirba su Turkija, Indija, Afrikos šalimis ir kitomis Globaliojo Pietų valstybėmis dėl laivybos laisvės. Rumunijos F-16 naikintuvai, pranešama, numušė du dronus, įskridusius į Rumunijos oro erdvę virš Juodosios jūros. Specialus NATO Šiaurės Atlanto tarybos posėdis dėl Juodosios jūros gynybos ir atgrasymo buvo suplanuotas antradienį Rumunijos iniciatyva.