Turkija siekia laikino dalinio paliaubų Černomorske, teigia NATO atstovas
Turkijos nuolatinis atstovas NATO ambasadorius Basatas Öztürkas Turkijos ir ES verslo forume Briuselyje pareiškė, kad Turkija dirba su Ukraina ir Rusija siekdama laikinų dalinių paliaubų Černomorske, kad civiliniai krovininiai laivai nebūtų taikomi. Jis perspėjo, kad smūgiai į laivus gali sukelti energetikos, maisto bei trąšų tiekimo krizių.
Pagrindiniai faktai
- Turkijos NATO atstovas Basatas Öztürkas pranešė, kad Turkija su abiem šalimis siekia laikinų dalinių paliaubų Černomorske dėl civilinių krovininių laivų apsaugos.
- Žingsnis pristatytas Turkijos ir ES verslo summito Briuselyje metu.
- Öztürkas perspėjo, kad smūgiai į laivus gali sukelti energetikos, maisto ir trąšų tiekimo krizes.
- Jis paminėjo ankstesnę Juodosios jūros grūdų iniciatyvą kaip sėkmingą Turkijos tarpininkavimo pavyzdį.
- Turkijos Juodosios jūros stabilumą grindžia Monru konvencija; šalis sąjungininkams teikia 70 proc. pripažįstamo jūrinio ir oro situacinio vaizdo.
- Spalio 7 d. Ukrainos URM atstovas Georgijus Tychyjis nurodė penkis paliaubų su Rusija variantus – tarp jų du Juodosios jūros saugumo pasiūlymus, prie kurių kartu su Ukraina dirba Turkija ir Egiptas.
Kas nutiko
Turkijos nuolatinis atstovas NATO ambasadorius Basatas Öztürkas, kalbėdamas Turkijos ir ES verslo summite Briuselyje, pareiškė, kad Turkija dirba tiek su Ukraina, tiek su Rusija siekdama laikinų dalinių paliaubų Černomorske, siekdama apsaugoti civilinius krovininius laivus. Pasak jo, šiuo metu komerciniai laivai su civiliniais kroviniais tampa abiejų pusių taikiniu, o taip, jo teigimu, neturėtų būti. Öztürkas perspėjo, kad smūgiai į laivus Juodojoje jūroje gali sukelti energetikos išteklių, maisto ir trąšų tiekimo krizių. Jis priminė Turkijos tarpininkautą Juodosios jūros grūdų iniciatyvą kaip pavyzdį, kuris suveikė ir padėjo išvengti pasaulinės maisto krizės, ir teigė, kad Turkija galėtų tai pakartoti. Regiono stabilumą Turkija grindžia Monru konvencija; šalis taip pat teigia sąjungininkams teikianti 70 proc. pripažįstamo jūrinio ir oro situacinio vaizdo ir visą parą bendradarbiaujanti su Rumunija bei Bulgarija.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos žiniasklaida pranešimą pateikė kaip aktyvią Turkijos tarpininkavimo iniciatyvą, pagrįstą tiesioginiu Turkijos NATO atstovo pareiškimu Briuselyje. Ukrinform ir NV papildomai pateikė Ukrainos URM kontekstą: spalio 7 d. URM atstovas Georgijus Tychyjis nurodė penkis paliaubų variantus, tarp kurių – besąlyginės paliaubos, suderintos 2025 m. Saudo Arabijoje, du Juodosios jūros saugumo pasiūlymai, prie kurių kartu su Ukraina dirba Turkija ir Egiptas, Indijos vedamas maisto saugumo ir energetikos klausimų formatas bei energetinis paliaubų variantas, aptartas Volodymyro Zelenskio ir Donaldo Trumpo kontaktų metu.
Kontekstas
Turkija Monru konvenciją naudoja kaip teisinį pagrindą valdyti sąsiaurius; praėjus trims dienoms po 2022 m. vasario 24 d. ji uždarė juos karo šalių kariniams laivams, situaciją kvalifikuodama kaip karo, o ne „specialiąją karinę operaciją" būklę. Pasak Turkijos, šalis turi ilgiausią pakrantę ir didžiausius karinio jūrų laivyno pajėgumus Juodojoje jūroje bei sąjungininkams teikia 70 proc. pripažįstamo jūrinio ir oro situacinio vaizdo, visą parą bendradarbiaudama su Rumunija ir Bulgarija. Kyjivas yra pristatęs penkis paliaubų variantus: visiškas besąlygines paliaubas, suderintas per 2025 m. derybas Saudo Arabijoje; du Juodosios jūros saugumo variantus, prie kurių dirba Turkija ir Egiptas; Indijos vedamą maisto saugumo ir energetikos klausimų paketą; bei energetinio paliaubų variantą, aptartą Volodymyro Zelenskio ir Donaldo Trumpo kontaktų metu.