JAV ir Rusijos derybos dėl karo Ukrainoje plečiamos į „Lukoil“ tarptautinių aktyvų pardavimo sandorį
JAV Trump administracija ir Rusija derina daugiamilijardinį sandorį dėl „Lukoil“ tarptautinių naftos telkinių, perdirbimo įmonių ir degalinių portfelio, kuris tapo platesnių derybųų dėl karo Ukrainoje pabaigos dalimi. Sandoriui reikalingas tiek Vašingtono, tiek Kremliaus pritarimas, o galutinį sprendimą lemia Vladimiras Putinas ir Donaldas Trumpas. Pagrindinę potencialių pirkėjų grupę veda amerikiečių investuotojas Toddas Boehly, dalyvauja Kataro ir Abu Dabio fondai bei JAV Vyriausybės agentūra DFC.
Pagrindiniai faktai
- Derybose dėl karo Ukrainoje pabaigos dabar figūruoja daugiamilijardinis sandoris dėl „Lukoil“ tarptautinių aktyvų – naftos telkinių, perdirbimo įmonių ir degalinių visame pasaulyje.
- Sandoriui reikalingas tiek JAV Vyriausybės, tiek Kremliaus patvirtinimas; sprendimą lemia Putinas ir Trumpas.
- Vladimiras Putinas iškėlė „Lukoil“ klausimą susitikime su Steve'u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu Kremliuje rugsėjo 5 d.
- Potencialių pirkėjų grupę veda amerikiečių investuotojas Toddas Boehly, kuris paaukojo 2 mln. USD Trumpo politiniams projektams.
- Pirkėjų grupėje taip pat dalyvauja dvi Vidurio Rytų investuotojų grupės – Kataro broliai Mutazas ir Ramezas Al-Hayati, kurie bendradarbiauja su Kushneriu ir Ivanka Trump, bei Abu Dabio fondas, kontroliuojamas šeicho Tahnoono bin Zayedo Al Nahyano.
- JAV Tarptautinės plėtros finansų korporacija (DFC) taip pat planuoja dalyvauti sandoryje.
- JAV sankcijų leidimas „Lukoil“ užsandariesiems aktyvams šiuo metu baigiasi spalio 29 d. (2026 m.).
Kas nutiko
JAV Trump administracija ir Rusija plečia taikos derybas dėl karo Ukrainoje, į jas įtraukdamos daugiamilijardinį sandorį dėl „Lukoil“ tarptautinių naftos aktyvų. Sandoris apima naftos telkinius, perdirbimo įmones ir degalines visame pasaulyje, įskaitant Kamerūno telkinius, Europos perdirbimo įmones ir degalines Naujajame Džersyje. Vladimiras Putinas rugsėjo 5 d. Kremliuje susitikime su JAV derybininkais Steve'u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu iškėlė šio sandorio klausimą, siūlydamas jį kaip būdą parodyti rusams, jog su JAV galima versluotis. Amerikiečių pusė atsakė dirbsianti prie sandorio, siekdama gerų santykių su Kremliumi ir žemesnių pasaulinių energijos kainų.
Nors „Lukoil“ formaliai yra privati bendrovė, sprendimas dėl sandorio priklauso nuo Putino ir Trumpo. Sandoriui reikalingas tiek JAV Vyriausybės, tiek Kremliaus pritarimas, o JAV iškrypimas nuo sankcijų aktyvams akimirksniu padidintų jų vertę.
Potencialių pirkėjų grupę veda amerikiečių investuotojas Toddas Boehly, paaukojęs 2 mln. USD Trumpo politiniams projektams. Grupėje taip pat dalyvauja dvi Vidurio Rytų grupės: Kataro broliai Mutazas ir Ramezas Al-Hayati, kurie kartu su Kushneriu ir Ivanka Trump vysto prabangaus kurorto projektą Albanijoje, bei Abu Dabio investicijų fondas, valdomas šeicho Tahnoono bin Zayedo Al Nahyano. Prie sandorio taip pat prisijungia JAV Tarptautinės plėtros finansų korporacija (DFC). Witkoffo atstovas spaudai teigė, kad jis neturi interesų konflikto ir finansinės dalies sandoryje; "The New York Times" nenustatė požymių, kad Kushneris ar Witkoffas asmeniškai užsidirbtų iš sandorio. Tačiau vienas iš investuotojų taip pat yra „World Liberty Financial“ – su Trumpu siejamos kriptovaliutų bendrovės, kurios vienas iš įkūrėjų yra Witkoffas – bendra savininkas.
2025 m. spalį JAV pirmą kartą per Trumpo antrąją kadenciją įvedė naujas sankcijas Rusijai, nukreiptas prieš dvi didžiausias Rusijos naftos bendroves – „Rosneft" ir „Lukoil". Po sankcijų „Lukoil" paskelbė apie ketinimą parduoti savo užsienio aktyvus, kuriuos anksčiau įvertino maždaug 20 mlrd. USD. Bendrovė priėmė „Gunvor" pasiūlymą, tačiau sandoris žlugo dėl JAV iškrypimo nesumokėjimo. 2026 m. sausio pabaigoje „Lukoil" pasirašė sandorį su JAV investicijų bendrove „Carlyle", tačiau jam dar reikalingas OFAC patvirtinimas. JAV administracija ne kartą pratęsė šių aktyvų pardavimo terminą – dabartinis leidimas baigiasi spalio 29 d. (2026 m.).
Kontekstas
2025 m. spalį JAV pirmą kartą per Trumpo antrąją kadenciją įvedė naujas sankcijas Rusijai, nukreiptas prieš dvi didžiausias Rusijos naftos bendroves „Rosneft" ir „Lukoil". Po sankcijų „Lukoil" paskelbė ketinanti parduoti užsienio aktyvus, kuriuos įvertino maždaug 20 mlrd. USD. Bendrovė priėmė tarptautinės prekybos kompanijos „Gunvor" pasiūlymą ir sutarė dėl pagrindinių sąlygų, tačiau sandoris negalėjo būti užbaigtas, nes JAV iškrypimas nesumokėjo. 2026 m. sausio pabaigoje „Lukoil" pasirašė sutartį su JAV investicijų bendrove „Carlyle" dėl LIG pardavimo, tačiau sandoris vis dar laukia OFAC patvirtinimo. Trump administracija ne kartą pratęsė šių aktyvų pardavimo terminą; dabartinis JAV sankcijų leidimas „Lukoil" užsandarosiems aktyvams baigiasi 2026 m. spalio 29 d.
2025 m. rugsėjį pranešta, kad amerikiečių investuotojas Toddas Boehly – 2022 m. su partneriais iš Romanui Abramovičiui įsigijęs Londono „Chelsea" futbolo klubą – parengė pasiūlymą dėl „Lukoil" užsienio aktyvų, kuriuos anksčiau buvo sutikusi įsigyti „Carlyle Group". Trumpas nuo 2025 m. pradžios viešai propagavo verslo sandorių su Rusija idėją, šalį vadindamas „didžiule galimybe". Kushneris ir Witkoffas ne kartą lankėsi Rusijoje susitikimams su Putinu ir teigė, kad ekonominių ryšių su Vakarais atkūrimo perspektyva galėtų įtikinti Putiną daryti kompromisų dėl Ukrainos.