Kylio institutas: tik apie 41,7 mlrd. eurų iš Vokietijos deklaruotų 100 mlrd. eurų Ukrainos paramai tikrai pasiekė Ukrainą
Kylio pasaulio ekonomikos instituto „Ukraine Support Tracker" tyrimas rodo, kad iš Vokietijos kaip „dvšalė parama Ukrainai" deklaruotų 100 mlrd. eurų tiesiogiai į Ukrainą pateko tik apie 41,7 mlrd. eurų. Apie 80 proc. civilinės paramos (35,9 mlrd. eurų) buvo išleista Vokietijoje, daugiausia – socialinėms išmokoms ukrainiečių pabėgėliams. Instituto vadovas Christophas Trebesch‘as Vokietijos vyriausybės komunikaciją pavadino „vis labiau klaidinančia".
Pagrindiniai faktai
- Iš Vokietijos deklaruotų 100 mlrd. eurų tiesiogiai į Ukrainą pateko apie 41,7 mlrd. eurų – tai maždaug 40 proc.
- 35,9 mlrd. eurų civilinės paramos (apie 80 proc.) buvo išleista Vokietijoje, iš jų 27,45 mlrd. eurų – „Bürgergeld" išmokoms ukrainiečių pabėgėliams.
- Į Ukrainą civilinės paramos dalies pateko tik apie 7,4 mlrd. eurų, dar 1,3 mlrd. eurų – eksporto ir investicijų garantijos Vokietijos įmonėms Ukrainoje.
- 2022–2025 m. Vokietija skyrė apie 22,7 mlrd. eurų karinės paramos, 2026 m. – dar 11,6 mlrd. eurų, o 22 mlrd. eurų sudaro būsimieji įsipareigojimai.
- Kylio institutas patvirtino 56,3 mlrd. eurų karinės paramos – 1,3 mlrd. eurų mažiau nei skelbia federalinė vyriausybė.
- Nuo 2025 m. birželio Vokietijos vyriausybė nebeskelbia išsamios karinės paramos Ukrainai informacijos.
- Spalio 4 d. kancleris Friedrichas Merzas Kyjive paskelbė naują paramos paketą – daugiau kaip 1,3 mlrd. eurų, įskaitant virš 1 mlrd. eurų karinės paramos ir apie 350 mln. eurų energetikos sektoriui.
Kodėl tai svarbu
Tyrimas kiekybiškai įvertina, kiek Vokietijos plačiai cituojamos paramos sumos realiai pasiekia Ukrainą, o kiek išleidžiama šalies viduje ukrainiečių pabėgėliams išlaikyti. Tai atskleidžia skaidrumo spragą – nuo 2025 m. birželio Vokietija nebeskelbia išsamių karinės paramos duomenų, o Kylio institutas fiksuoja 1,3 mlrd. eurų nesutapimą tarp savo ir vyriausybės karinės paramos skaičiaus. Kadangi Vokietija išlieka didžiausia Europos donorė Ukrainai, paramos apskaitos metodika tampa politiškai reikšminga – ypač lyginant su kanalas ir konkrečiais pagalbos paketais.
Kas nutiko
Kylio pasaulio ekonomikos instituto „Ukraine Support Tracker" paskelbė Vokietijos dvšalės paramos Ukrainai analizę. Vokietijos vyriausybė rugpjūtį savo paramą iki 2026 m. birželio 30 d. vertino 100 mlrd. eurų (43,3 mlrd. eurų civilinė ir 57,6 mlrd. eurų karinė – „jau suteikta arba planuojama ateinantiems metams"). Kylio institutas nustatė, kad tiesiogiai į Ukrainą pateko tik apie 41,7 mlrd. eurų. 35,9 mlrd. eurų civilinės paramos (apie 80 proc.) liko Vokietijoje – 27,45 mlrd. eurų teko socialinėms išmokoms ukrainiečių pabėgėliams, 7,15 mlrd. eurų federalinė vyriausybė pervedė žemėms ir savivaldybėms jų apgyvendinimui, 1,3 mlrd. eurų – eksporto ir investicijų garantijoms Vokietijos įmonėms Ukrainoje. Į Ukrainą civilinės paramos dalies pateko tik 7,4 mlrd. eurų: 6,3 mlrd. eurų humanitarinei pagalbai, ekstremaliam energetikos sektoriaus palaikymui ir valstybės institucijų atstatymui, 1 mlrd. eurų – kaip dotacija į TVF valdomą sąskaitą Ukrainai, 100 mln. eurų – skolos aptarnavimo sustabdymui. Karinės paramos 2022–2025 m. skirta apie 22,7 mlrd. eurų, 2026 m. – dar 11,6 mlrd. eurų, o 22 mlrd. eurų sudaro būsimuosius įsipareigojimus (10,1 mlrd. eurų jau garantuota, apie 12 mlrd. eurų – biudžetiniai būsimųjų išlaidų įgaliojimai). Kylio institutas patvirtino 56,3 mlrd. eurų karinės paramos – 1,3 mlrd. eurų mažiau nei skelbia federalinė vyriausybė, o nuo 2025 m. birželio Vokietija nebeskelbia išsamios karinės paramos informacijos. Analizės fone rugsėjo 8 d. gynybos ministras Borisas Pistoriusas paskelbė apie PAC-2 raketų-interceptorių Patriot sistemoms perdavimą iš Bundesvero atsargų iki žiemos, o spalio 4 d. kancleris Friedrichas Merzas Kyjive pranešė apie naują daugiau kaip 1,3 mlrd. eurų paramos paketą – su ginkluotės pristatymais, energetikos sektoriaus pagalba prieš žiemą ir dronų-interceptorių gamybos finansavimu.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos žiniasklaida (hromadske, NV, Forbes Ukraine, ZN.UA, Ukrinform) pagrindiniu akcentu iškelia Kylio instituto išvadą, kad tik apie 41,7 mlrd. eurų iš 100 mlrd. eurų pasiekė Ukrainą, ir pacituoja Trebesch‘o kritiką Vokietijos vyriausybės komunikacijai kaip klaidinančiai. Šaltiniai greta audito pateikia pranešimus apie kanclerio Merzo spalio 4 d. vizitą Kyjive ir jo paskelbtą naują 1,3 mlrd. eurų paramos paketą, taip pat Volodymyro Zelenskio žodžius apie tą pačią dieną pasirašytas 15 sutarčių ir dokumentų iš viso už daugiau kaip 8,5 mlrd. eurų.
Kuo skiriasi pranešimai
Pagrindinis šaltinių nesutapimas – tarp Vokietijos vyriausybės rugpjūčio vertinimo (100 mlrd. eurų paramos: 43,3 mlrd. eurų civilinės ir 57,6 mlrd. eurų karinės) ir Kylio instituto „Ukraine Support Tracker" skaičiavimų. Institutas kaip tiesioginę dvšalę paramą Ukrainai įvertina tik apie 41,7 mlrd. eurų, o karinės paramos dalį patvirtina 56,3 mlrd. eurų – 1,3 mlrd. eurų mažiau nei vyriausybės skelbiami 57,6 mlrd. eurų. Christophas Trebesch‘as 100 mlrd. eurų sumą vadina klaidinančia, kai ji pristatoma kaip „dvšalė parama Ukrainai", nes didžioji civilinės paramos dalis faktiškai išleidžiama Vokietijoje ukrainiečių pabėgėliams; Vokietijos vyriausybės komunikacijoje šios išlaidos įskaitomos į Ukrainai skirtą paramą.
Kontekstas
Kylio pasauliokos ekonomikos institutas (Kiel Institute for the World Economy) valdo „Ukraine Support Tracker" – nepriklausomą tarptautinės paramos Ukrainai apskaitą. Vokietija savo pagalbą skirsto į civilinę (į kurią įeina ir pabėgėliams Vokietijoje skirtos socialinės išlaidos) ir karinę. 2026 m. balandį Vokietija ir Ukraina sudarė strateginę partnerystę dėl bendros ginkluotės gamybos, oro gynybos, dronų ir tolimojo nuotolio sistemų. Nuo 2025 m. birželio Vokietijos vyriausybė skelbia tik bendras paramos sumas, bet nebeišsamina karinės paramos eilučių. Rugpjūtį paskelbtas Vokietijos vyriausybės 100 mlrd. eurų vertinimas iki 2026 m. birželio 30 d. ir paskatino Kylio instituto analizę.