Paskelbta · Atnaujinta

Zelenskis: partneriai neįspėjo Ukrainos apie balistinį smūgį į Kijevą

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Ukrainos partneriai neįspėjo iš anksto apie Rusijos balistinių raketų smūgį Kijeve spalio 12 vakarą – penkios raketos pataikė į civilinę infrastruktūrą. Anot Zelenskio, Ukraina dvi dienas po D. Trumpo paskelbto „energetinio paliaubų“ susitarimo susilaikė nuo smūgių Rusijos naftos perdirbimo ir energetikos objektams, o Rusija tuo metu toliau atakavo 19 Ukrainos regionų. Ukrainos URM vadovas Andrijus Sybiha Varšuvos saugumo forume patvirtino, kad JAV ir toliau teikia žvalgybinę informaciją Kijevui.

Pagrindiniai faktai

  • Spalio 12 vakarą Rusija smogė Kijevui penkiomis balistinėmis raketomis – jos pataikė į civilinę infrastruktūrą.
  • Prezidentas Zelenskis pareiškė, kad partneriai neįspėjo Ukrainos iš anksto apie šį smūgį; jis nenurodė, kokie partneriai turėjo įspėti.
  • Ukrainos karinių oro pajėgų duomenimis, balistiniai taikiniai radaru užfiksuoti tik smūgio metu apie 22:10; S-400 raketos iš Bryansko srities Kijevą pasiekia per mažiau nei dvi minutes.
  • Zelenskis teigė, kad Ukraina dvi dienas po D. Trumpo paskelbto „energetinių paliaubų“ susitarimo susilaikė nuo smūgių Rusijos naftos ir energetikos objektams, o Rusija tuo metu atakavo 19 Ukrainos regionų.
  • URM vadovas A. Sybiha Varšuvos saugumo forume patvirtino, kad žvalgybiniai duomenys iš JAV ir toliau teikiami Ukrainai; Kremlius nepatvirtino „energetinių paliaubų“ susitarimo.
  • Tą patį vakarą ir spalio 13 rytą Rusijos smūgiai taip pat smogė Charkovui (4 žuvusieji, 41 sužeistas), Kijevo srities Fastivo rajonui, Rivnės švietimo įstaigai (14 sužeistų) ir gyvenamajam namui prie Lvivo.

Kodėl tai svarbu

Zelenskio pareiškimas susieja konkretų smūgį sostinėje su sąjungininkų žvalgybos klausimu itin jautriu Ukrainos ir JAV santykių momentu – žiniasklaidoje buvo pranešimų, kad Vašingtonas gali sustabdyti žvalgybos mainus ir ginklų pirkimus, jei Kijevas neatmes smūgių prieš Rusijos energetikos objektus. Kremlius nepatvirtino D. Trumpo paskelbto „energetinių paliaubų“ susitarimo, o Ukraina tvirtina, kad dvi dienas susilaikė nuo atakų, kol Rusija toliau smūgiavo prieš 19 Ukrainos regionų – tai parodo aiškią pranešamo susitarimo asimetriją. S-400 raketų iš Bryansko srities skrydžio iki Kijevo laikas yra trumpesnis nei dvi minutės, todėl operatyvūs perspėjimai apie tokius smūgius yra techniškai labai sunkiai įgyvendinami. Ukrainos URM viešai patvirtino, kad žvalgybiniai duomenys iš JAV ir toliau teikiami, prieštaraujant internete pasirodžiusiems gandams apie esą nutrauktą žvalgybos perdavimą.

Kas nutiko

Spalio 12-osios vakarą, apie 22:10, Rusija paleido penkias balistines raketas į Kijevą – Ukrainos karinių oro pajėgų duomenimis, tai buvo S-400 raketos, paleistos iš Bryansko srities ir pataikiusios į civilinę infrastruktūrą. Prezidentas Volodymyras Zelenskis spalio 13 dieną socialiniuose tinkluose pareiškė, kad partneriai neįspėjo Ukrainos iš anksto apie šį smūgį; jis nenurodė, kokie partneriai turėjo įspėti ir kodėl perspėjimo nebuvo. Anot Zelenskio, Rusija nuo to vakaro smogė Ukrainai daugiau nei šimtu skirtingų priemonių – reaktyviniais dronais, baržuojančiais šaudmenimis ir balistinėmis raketomis – ir nemaža dalis buvo numušta. Tą patį vakarą ir spalio 13-ąją rytą taikiniu tapo Charkovas (sugriautas gyvenamasis namas, 4 žuvusieji, 41 sužeistas), Kijevo srities Fastivo rajonas (1 žuvęs, 2 sužeisti), Rivnės centre esanti švietimo įstaiga (14 sužeistų) ir gyvenamasis namas netoli Lvivo. URM vadovas Andrijus Sybiha, kalbėdamas Varšuvos saugumo forume, patvirtino, kad žvalgybos duomenys iš JAV ir toliau teikiami Ukrainai, o vėluojusį oro pavojaus signalą siejo su ypatingu Rusijos panaudotu ginklu.

Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai

Ukrainos žiniasklaida istoriją dėsto per Zelenskio socialiniuose tinkluose paskelbtą pareiškimą, kad partneriai neįspėjo prieš smūgį Kijevui, ir smulkiai aprašo civilinės infrastruktūros bei gyventojų nuostolius sostinėje ir kituose miestuose. Smūgis siejamas su D. Trumpo spalio 11 d. paskelbtu „energetinių paliaubų“ susitarimu, kurio Kremlius nepatvirtino, o Zelenskis pabrėžia, kad Ukraina dvi dienas susilaikė nuo smūgių Rusijos energetikos objektams, kol Rusija toliau atakavo 19 Ukrainos regionų. Daugelis šaltinių pacitavo oficialius patikinimus, kad žvalgybos mainai su JAV tęsiasi (URM vadovas A. Sybiha), ir perdavė Kibernetinio saugumo centro perspėjimą nespekuliuoti, esą žvalgybos perdavimas buvo sustabdytas. Karinės oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas, prezidento patarėjas Serhijus Beskrestnovas (Flash) ir karo tinklaraštininkas Serhijus Misiura pateikė techninį kontekstą – trumpą S-400 raketų skrydžio laiką ir tai, kad Ukraina žvalgybos duomenis gauna ne tik iš JAV – siekdami paaiškinti perspėjimo trūkumą be politinių interpretacijų.

Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai

Tarptautiniai šaltiniai (Azerbaidžano agentūra APA ir JAV žiniasklaidos atstovas) istoriją labiau kreipia per Zelenskio pripažinimą, kad partneriai nesuteikė žvalgybos informacijos apie artėjantį smūgį, ir mažiau akcentuoja smūgio padarinius. Tarptautinėje spaudoje mažiau dėmesio skiriama „energetinių paliaubų“ asimetrijai, Centro kovai su dezinformacija perspėjimams ir smulkiems Charkivo, Rivnės bei Lvivo aukų pranešimams, kurie dominuoja ukrainiečių žiniasklaidoje.

Kuo skiriasi pranešimai

Šaltiniuose nesutariama dėl dviejų dalykų. Pirma, ar Jungtinės Valstijos tikrai grasino sustabdyti žvalgybos mainus su Ukraina, jei ši toliau smogs Rusijos energetikos infrastruktūrai: žiniasklaidos pranešimai (CNN, „Financial Times“, remiantis Europos pareigūnais) tokius grasinimus nurodo, o „Reuters“ šaltiniai, tarp kurių – Floridos susitikime dalyvavęs asmuo, tai neigia ir tvirtina, kad JAV pusė tik priminė apie paramą bei D. Trumpo prašymus nutraukti smūgius. Antra, ar vėluojantis oro pavojaus signalas paaiškinamas Rusijos panaudotu ypatingu ginklu (URM vadovo A. Sybihos aiškinimas), ar jis rodo tikrą partnerių teikiamo išankstinio perspėjimo trūkumą – pastarąją versiją perša dalis ukrainiečių žiniasklaidos ir kibernetinio saugumo pakomisės vadovas Fedienka.

Kontekstas

Spalio 11 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniuose tinkluose pranešė, kad abi pusės susitarė dėl nedelsiant įsigaliojančių „energetinių paliaubų“; Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas teigė, kad „kontaktai šiuo klausimu tęsiasi“, ir susitarimo nepatvirtino. Žiniasklaidoje (CNN, „Financial Times“, su Europos pareigūnų citatomis) buvo rašoma, kad Trumpo administracija įspėjo Ukrainą ir Europos sąjungininkus, jog Vašingtonas gali sustabdyti žvalgybos mainus ir Europos šalių JAV ginklų pirkimus Ukrainai, jei Kijevas nenustos smogti giliai Rusijos teritorijoje esantiems energetikos objektams. „Reuters“ šaltiniai, įskaitant vieno spalio 9 d. Floridoje vykusių JAV pasiuntinių Steve'o Witkoffo ir Jedo Kushnerio derybų su Ukrainos komanda dalyvį, tokius grasinimus paneigė. Institute for the Study of War (ISW) spalio 11 d. ataskaitoje vertino, kad laikinas JAV žvalgybos sustabdymas 2025 m. kovą leido Rusijai pasistūmėti Kursko kryptimi ir kad „energetinės paliaubos“ dabartine forma suteiktų Rusijai reikšmingą pranašumą, nieko neduodamos Ukrainai. Tą patį vakarą ir kitą rytą Rusijos smūgiai taip pat smogė Charkovui (sugriautas gyvenamasis namas, 4 žuvusieji ir 41 sužeistas per vieną vakarą, anot Zelenskio), privačiam namui Kijevo Darnyckio rajone, Kijevo srities Fastivo rajonui, švietimo įstaigai Rivnėje (14 sužeistų) ir gyvenamajam namui netoli Lvivo.