Zelenskis sureagavo į Le Pen grasinimą stabdyti Prancūzijos paramą Ukrainai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu „Financial Times" atsakė į tolimosios dešinės kandidatės į Prancūzijos prezidentus Marine Le Pen pareiškimą, kad ji, ateinusi prie valdžios, nebetęstų finansavimo Ukrainai. Zelenskis teigė, kad bendradarbiavimas su Ukraina yra abipusiškai naudingas: Prancūzijos pramonė galėtų pasinaudoti Ukrainos technologine ir karine patirtimi, o tai nereiškia atsiskaitymo su Ukraina dabar. Jis taip pat pripažino, kad galimi prokremliškos partijų sėkmė Europos rinkimuose per ateinančius metus Ukrainai sukeltų „daug iššūkių".
Pagrindiniai faktai
- Le Pen, tolimosios dešinės kandidatė į 2027 m. Prancūzijos prezidento rinkimus, apklausose pirmauja su reikšmingu atotrūkiu nuo konkurentų.
- Ji žada, kad po rinkimų Prancūzija dar šešis mėnesius tęstų pagalbą Ukrainai, o paskui ją stabdytų.
- Le Pen savo sprendimą grindžia Prancūzijos „itin pavojinga" finansine padėtimi ir dideliu biudžeto deficitiu.
- Ji taip pat prieštarauja Ukrainos narystei ES, tvirtindama, kad tai pakenks Prancūzijos žemės ūkiui ir suverenitetui.
- Zelenskis interviu „Financial Times" teigė, kad Prancūzijos pramonė galėtų pasinaudoti Ukrainos technologijomis, bendra gamyba ir karine patirtimi.
- Zelenskis sakė, kad jei Le Pen laimės, reikės užtikrinti, jog „ji turėtų galingiausią veikiančią Europos sistemą".
- Zelenskis pripažino, kad galimi prokremliškų partijų rinkimų laimėjimai Europoje Ukrainai sukeltų „daug iššūkių".
Kodėl tai svarbu
Le Pen pirmauja apklausose prieš 2027 m. Prancūzijos prezidento rinkimus, todėl jos pozicija dėl paramos Ukrainai nėra marginali – tai realus scenarijus. Zelenskio atsakas siekia performuluoti pagalbą ne kaip labdarą, o kaip sandėrį, kuriuo partneriai gauna karinę patirtį ir pramoninės naudos – tai argumentas, skirtas skeptiškiems rinkėjams. Le Pen pažadas šešis mėnesius tęsti pagalbą po rinkimų ir tik paskui ją stabdyti žymi potencialų staigų Prancūzijos pozicijos lūžį.
Kas nutiko
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu „Financial Times", apie kurį pranešė „Yevropeiska Pravda", reagavo į Marine Le Pen pareiškimus apie ketinimą ateiti prie valdžios ir nutraukti Prancūzijos finansavimą Ukrainai. Zelenskis teigė, kad Ukrainos kariuomenės technologinė patirtis labai svarbi partneriams, tarp jų – Jungtinei Karalystei, JAV ir Prancūzijai. Jo teigimu, Prancūzijos pramonė galėtų pasinaudoti šiomis technologijomis, bendradarbiavimu ir bendra gamyba, ir pažymėjo, kad tai nėra „atlyginimas Ukrainai dabar". Jis pabrėžė, kad Ukraina nebėra pirmaisiais ar antraisiais karo metais, ir kad pagalba leidžia šaliai stiprėti, o sustiprėjusi Ukraina savo patirtimi prisidės prie partnerių saugumo. Paklaustas apie galimą Le Pen pergalę, Zelenskis teigė, kad tokiu atveju reikėtų užtikrinti, jog „ji turėtų galingiausią veikiančią Europos sistemą". Zelenskis taip pat pripažino, kad galimi prokremliškų partijų sėkmė Europos rinkimuose per ateinančius metus Ukrainai sukeltų „daug iššūkių". Tuo metu Le Pen Briuselyje žurnalistams teigė, kad Prancūzija yra „itin pavojingoje situacijoje" dėl didelio biudžeto deficito ir silpno ekonomikos augimo. Ji žadėjo, kad išrinkus ją prezidente Prancūzija dar šešis mėnesius tęstų pagalbą Ukrainai, o vėliau ją stabdytų. Le Pen taip pat minėjo ES paskolą Ukrainai 90 mlrd. eurų, kurios dalį, jos vertinimu, tektų dengti Prancūzijai (apie 18 mlrd. eurų).
Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai
Le Pen grasinimai nutraukti paramą rodo, kad Ukrainos paramos klausimas vis labiau susiejamas su vidaus politiniais pokyčiais Europos šalyse. Prancūzija – antra pagal dydį euro zonos ekonomika, todėl jos pozicija sveria daug. Le Pen argumentai – Prancūzijos biudžeto deficitas ir potencialus valstybės skolos nemokėjimas – leidžia jai pateikti paramą Ukrainai kaip prabangą, kurios šalis nebeišgali, ir toks naratyvas gali būti nesunkiai perkeltas į kitas ES valstybes, ypač tas, kuriose auga euroskeptiškų partijų populiarumas.
Kuo skiriasi pranešimai
Šaltiniai skiriasi dviem aspektais. „Укрінформ" pirmąjį Le Pen vardą rašo kaip „Marion", tuo tarpu kiti šaltiniai nuosekliai naudoja „Marine". Be to, vertinant Le politinę poziciją, „ЛІГА.net LB.ua" ją apibūdina kaip „dešiniąją", „Укрінформ" – kaip „ultradešiniąją", o daugelis kitų šaltinių – kaip „tolimosios dešinės" kandidati.
Kontekstas
Le Pen atstovauja Nacionaliniam susivienijimui (buvusiajam Nacionaliniam frontui), kuriam nuo 2022 m. lapkričio vadovauja Jordanas Bardella; Le Pen lieka svarbiausiu veidu ir planuoja jį paskirti ministru pirmininku. Pirmasis 2027 m. Prancūzijos prezidento rinkimų turas numatytas 2027 m. balandį; dabartinis prezidentas Emmanuelis Macron kandidatuoti trečią kartą negali. Le Pen kandidatuoti paskelbė liepos 7 d., Paryžiaus apeliaciniam teismui palikus galioti jos apkaltą dėl ES lėšų piktnaudžiavimo ir sumažinus draudimą eiti renkamas pareigas iki 15 mėnesių (skaičiuojant nuo 2025 m. kovo), kuris faktiškai jau pasibaigė. 2026 m. Prancūzija skyrė 71 mln. eurų naujam Ukrainos atkūrimo fondo etapui, o „Reuters" vertinimu, bendra 2026 m. parama Ukrainai siekia kelis šimtus milijonų eurų. Prancūzija dalyvauja bendruose ES paramos mechanizmuose, tarp jų – 90 mlrd. eurų ES paskola Ukrainai, kurios dalį Le Pen vertina 18 mlrd. eurų. Le Pen smerkia Rusijos visapusišką invaziją ir rėmė pagalbą Ukrainai po 2022 m., tačiau prieštarauja Ukrainos narystei ES, motyvuodama suvereniteto praradimu ir ekonominiais nuostoliais Prancūzijai. Ji taip pat tvirtino, kad Prancūzija „ant nemokėjimo slenksčio".