Le Pen ir Philippe'as susiginčijo dėl pažado nutraukti paramą Ukrainai
Prancūzijos prezidento rinkimuose varžantys kandidatai Marine Le Pen ir Édouard Philippe'as viešai susikirto dėl kraštutinių dešiniųjų partijos „National Rally“ pažado nutraukti paramą Ukrainai, jei ji ateis į valdžią. Ginčas prasidėjo po „National Rally“ viceprezidento Louis Aliot pareiškimo per BFMTV, o Philippe'as Le Pen poziciją pavadino tarnavimu Rusijai. Le Pen atsakė kritikuodama Philippe'o tarptautinę veiklą ir paragino skubiai sušaukti taikos konferenciją dėl karo Ukrainoje.
Pagrindiniai faktai
- Ginčas kilo po to, kai Louis Aliot, „National Rally“ viceprezidentis ir Perpignano meras, per BFMTV patvirtino kraštutinių dešiniųjų planus nutraukti paramą Ukrainai.
- Édouard Philippe'as teigė, kad paramos Ukrainai „užsukimas“ reikštų tarnavimą Rusijai ir kad Ukrainos silpninimas kelia grėsmę Europos ir Prancūzijos saugumui.
- Philippe'as Le Pen pavadino „silpnumo ir nusikalstamo prisitaikymo prie Kremliaus balsu“ ir apkaltino ją prieštaravus ginklų tiekimui Ukrainai bei sankcijoms Maskvai.
- Marine Le Pen atsakė, kad Philippe'o tarptautinė veikla yra tokia pat apgailėtina kaip jo ekonomikos ir biudžeto rezultatai.
- Le Pen paragino Prancūziją skubiai sušaukti „didžiąją taikos konferenciją“ dėl diplomatinio karo Ukrainoje sprendimo.
- Prancūzijos prezidento rinkimai vyks dviem turais 2027 m. balandžio pabaigoje ir gegužės pradžioje; Le Pen lenkia apklausose.
Kodėl tai svarbu
Šis ginčas rodo, kad Ukrainos politika yra aktyviai diskutuojama Prancūzijos prezidento rinkimų kampanijos tema prieš 2027 m. balsavimą. Kadangi Le Pen apklausose pirmauja, jos partijos pažadas nutraukti paramą Ukrainai tampa realia perspektyva, tiesiogiai veikiančia būsimą Europos ir Prancūzijos paramą Kijevui. Ginčo centre – klausimas, ar parama Ukrainai tarnauja Prancūzijos ir Europos saugumui, ar reiškia tarnavimą Rusijos interesams.
Kas nutiko
Vieša diskusija tarp dviejų Prancūzijos prezidento rinkimų kandidatų – kraštutinių dešiniųjų partijos „National Rally“ atstovės Marine Le Pen ir centro dešiniosios partijos „Horizons“ kandidato Édouard Philippe'o – prasidėjo po to, kai partijos viceprezidentas Louis Aliot per televiziją BFMTV patvirtino, kad kraštutinių dešiniųjų planuose – nutraukti paramą Ukrainai, jei jie laimės rinkimus. Philippe'as pareiškė, kad paramos „užsukimas“ reikštų tarnavimą Rusijai ir kad Ukrainos silpninimas kelia grėsmę Europos ir Prancūzijos saugumui. Jis apkaltino Le Pen esant „silpnumo ir nusikalstamo prisitaikymo prie Kremliaus balsu“ ir teigė, kad ji prieštaravo ginklų tiekimui Ukrainai bei sankcijoms Maskvai; anot jo, jai laimėjus rinkimus Ukraina „jau seniai būtų palikta“. Le Pen atsakė, kad Philippe'o tarptautinė veikla yra tokia pat apgailėtina kaip jo ekonomikos ir biudžeto rezultatai, ir priminė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas buvo priimtas Versalio rūmuose ir Brégançono forte, kai Philippe'as ėjo premjero pareigas pirmosios Emmanuelio Macron kadencijos metu. Le Pen taip pat paragino Prancūziją skubiai sušaukti „didžiąją taikos konferenciją“ dėl diplomatinio karo sprendimo ir pareiškė, kad karas „jau atėmė dviejų milijonų žmonių gyvybes“ – gerokai viršydama įprastai skelbiamus aukų skaičius. Prancūzijos prezidento rinkimai vyks dviem turais 2027 m. balandžio pabaigoje ir gegužės pradžioje; apklausose pirmauja Le Pen.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos žiniasklaida pristato šią priešpriešą kaip tiesioginę kovą dėl tolesnės Prancūzijos (ir kartu Europos) karinės bei politinės paramos Ukrainai. „Europos pravda“ ir „Ukrainska pravda“ akcentuoja, kad Le pergalė gali reikšti paramos nutraukimą, o Philippe'o pozicija vertinama kaip atitinkanti Europos saugumo interesus. Le Pen pozicija pristatoma kaip tarnaujanti Rusijai, o Ukraina – kaip tiesioginis ginčo objektas su aiškiai įvardytomis pasekmėmis Kijevui.
Kuo skiriasi pranešimai
Le Pen teigė, kad karas Ukrainoje „jau atėmė dviejų milijonų žmonių gyvybes“ – tai gerokai viršija įprastai skelbiamus aukų skaičiaus vertinimus. Šią informaciją pateikė „Europos pravda“ ir „Ukrainska pravda“, tačiau ji prieštarauja labiau žinomoms žuvusiųjų ir nukentėjusiųjų statistikoms, todėl turėtų būti vertinama kaip jos pačios pareiškimas, o ne kaip patvirtintas faktas.
Kontekstas
Prancūzijos prezidento rinkimai numatyti dviem turais 2027 m. balandžio pabaigoje ir gegužės pradžioje. Édouard Philippe'as ėjo premjero pareigas pirmosios Emmanuelio Macron kadencijos metu – tuo laikotarpiu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas buvo priimtas Versalio rūmuose ir Brégançono forte. Rugpjūtį buvęs Prancūzijos premjeras ir prezidento rinkimų kandidatas Gabrielis Attalis pateikė skundą dėl galimos Rusijos dezinformacijos kampanijos prieš 2027 m. rinkimus. Užsienio reikalų ministras Jean-Noël Barrot perspėjo, kad Paryžius „netoleruos jokių bandymų kištis iš užsienio“.