Le Pen žada blokuoti ES finansavimą Ukrainai ir apkarpyti Briuselio galias
Marine Le Pen interviu „Financial Times" pareiškė, kad tapusi Prancūzijos prezidente blokuotų ES finansavimą Ukrainai, smarkiai apkarpytų ES biudžetą ir Briuselio galias, o dvišalę Prancūzijos paramą Kyjivui apribotų tik iki operacinės pagalbos ir ukrainiečių karių mokymo. Le Pen pirmauja apklausose prieš 2027 m. Prancūzijos prezidento rinkimus.
Pagrindiniai faktai
- Le Pen interviu „Financial Times" teigė esanti pasiruošusi smarkiai sumažinti ES biudžetą ir Briuselio galias, jei ateitų į valdžią.
- Le Pen pakartojo, kad Paryžius nepalaikys ES finansavimo Ukrainai.
- Le Pen pirmauja apklausose prieš 2027 m. Prancūzijos prezidento rinkimus.
- Le Pen žada nutraukti dvišalę paramą Kyjivui, išskyrus ribotą operacinę pagalbą ir ukrainiečių karių mokymą.
- Le Pen ketina sužlugdyti bet kurį ES biudžeto susitarimą, sulaikydama pusę Prancūzijos įnašo.
- ES biudžeto projekte numatyta speciali Ukrainos finansavimo mechanizmas iki 100 mlrd. eurų.
- Le Pen patvirtino prieštaravimą Ukrainos narystei ES, vadindama tai „harakiri" ir įspėdama apie suverenumo praradimą bei „neapsakomai didelius ekonominius nuostolius" Prancūzijai.
Kodėl tai svarbu
Le Pen pirmauja apklausose prieš 2027 m. Prancūzijos prezidento rinkimus, todėl jos deklaruojamos pozicijos gali lemti būsimą Prancūzijos ir ES politiką Ukrainos atžvilgiu. Ji žada pasinaudoti Prancūzijos veto ir biudžeto svoriu, kad sužlugdytų ES numatytą specialų Ukrainos finansavimo mechanizmą kitame daugiamečiame biudžete, ir planuoja nutraukti dvišalę Prancūzijos paramą Kyjivui, palikdama tik ribotą operacinę pagalbą ir mokymą. Tokia pozicija gali susilpninti Europos finansinę paramą Ukrainai tuo metu, kai derybos dėl ES lygmens paramos mechanizmų dar vyksta.
Kas nutiko
Marine Le Pen interviu „Financial Times" pareiškė, kad jei ateitų į valdžią, ji pasiruošusi smarkiai apkarpyti ES biudžetą ir Briuselio galias. Ji pakartojo, kad Paryžius nepalaikys ES finansavimo Ukrainai, ir pridūrė, kad kaip prezidentė galėtų blokuoti ES paramą Ukrainai, jei sąskaita tektų Prancūzijai. Le Pen taip pat žada nutraukti dvišalę Prancūzijos paramą Kyjivui, išskyrus tam tikrą operacinę pagalbą ir ukrainiečių karių mokymą. Ji minėjo, kad ES jau skyrė 90 mlrd. eurų paskolų Ukrainai, iš kurių 18 mlrd. eurų tenka Prancūzijai, ir tvirtino ketinanti sužlugdyti bet kurį ES biudžeto susitarimą, sulaikydama pusę Prancūzijos įnašo. Interviu ji patvirtino savo tvirtą prieštaravimą Ukrainos narystei ES, pavadindama ją „harakiri" ir įspėdama apie suverenumo praradimą bei „neapsakomai didelius ekonominius nuostolius" Prancūzijai. Le Pen taip pat pasisakė už „didžiosios taikos konferencijos" surengimą, siekiant „diplomatinio susitarimo" dėl Rusijos karo prieš Ukrainą.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos žiniasklaida akcentuoja Le Pen ketinimą blokuoti ES finansavimą Ukrainai ir nutraukti dvišalę Prancūzijos paramą kaip tiesioginę grėsmę Kyjivo finansinei paramai. Ukrainianiečių leidiniai taip pat pabrėžia Le Pen pirmavimą apklausose prieš 2027 m. rinkimus ir jos ankstesnius ryšius su Rusija, įskaitant partijos gautą paskolą iš Rusijos banko, pabrėždami riziką, kad ji gali tapti Rusijos interesų kanalu Briuselyje. Jie atkreipia dėmesį į jos paramą „diplomatiniam susitarimui" kartu su prieštaravimu Ukrainos narystei ES, pristatydami tai kaip platesnio Ukrainai nedraugiškų pozicijų modelio dalį.
Kuo skiriasi pranešimai
Šaltiniai Le Pen pareiškimus apie ES finansavimą Ukrainai pateikia šiek tiek skirtingu akcentu: „Європейська правда" juos formuoja kaip atsisakymą palaikyti būsimą ES finansavimą, o „Українська правда" – kaip atsisakymą palaikyti ES finansavimą apskritai.
Kontekstas
ES biudžeto projekte numatytas specialus Ukrainos finansavimo mechanizmas iki 100 mlrd. eurų. Le Pen minėjo esamus ES paskolų Ukrainai asignavimus – iš viso 90 mlrd. eurų, iš kurių 18 mlrd. eurų priskiriama Prancūzijai. Le Pen yra neformalus kraštutinių dešiniųjų Nacionalinio susiburio lyderė; jos partiją su Rusija sieja dokumentais patvirtintas istorinis ryšys, įskaitant iš Rusijos banko gautą paskolą. Po Rusijos visuotinio masto invazijos 2022 m. Le Pen viešai palaikė Prancūzijos finansinę ir karinę pagalbą Kyjivui bei pasmerkė Rusijos agresiją. Tačiau ji prieštarauja Ukrainos narystei ES, vadindama ją „harakiri" ir įspėdama apie suverenumo praradimą bei ekonominę žalą Prancūzijai, ypač žemės ūkiui. Le Pen taip pat agituoja už „didžiąją taikos konferenciją", siekiant „diplomatinio susitarimo" dėl Rusijos karo prieš Ukrainą.