Mecas: Europa turi tęsti Ukrainos finansavimą be JAV paramos
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas interviu „Bloomberg“ pareiškė, kad didžiausia Europos grėsmė – nepakankamas Rusijos įtakos Europos visuomenėms vertinimas. Anot jo, Rusija siekia destabilizuoti visą Europos politinę tvarką, o Europa ruošėsi toliau finansiškai remti Ukrainą nepasikliaudama JAV parama.
Pagrindiniai faktai
- Mecas „Bloomberg“ interviu teko Jus, kad didžiausias Europos rūpestis – Rusijos įtakos savo visuomenėms nepakankamas įvertinimas.
- Kancleris teigė, kad Rusija siekia destabilizuoti visą Europos žemyno politinę tvarką.
- Anot Merco, Rusijos tikslai neapsiriboja teritoriniais laimėjimais Ukrainoje – tai baimė dėl demokratijos, atvirų visuomenių ir Europos integracijos sėkmės.
- Vokietija, kitos Europos šalys ir partneriai ne JAV finansuoja Ukrainos gynybą ir įrangą nesiremdami JAV lėmėmis.
- Mecas pripažino, kad finansinė našta yra reikšminga Europos biudžetams ir ES, tačiau parama bus tęsiama iki karo pabaigos.
- Mecas sakė kiekviename susitikime bandantis įtikinti Trumpą, kad stabili Europa atitinka pačių JAV interesus.
- Europos šalys rengiasi tęsti Ukrainos palaikymą ir Rusijos sankcijas be JAV paramos, nors pripažįsta, kad greitai pakeisti JAV oro gynybos sistemas ir žvalgybos bendradarbiavimą nepavyks.
Kodėl tai svarbu
Vokietijos kancleris viešai apibrėžė Rusijos grėsmę kaip nukreiptą ne tik prieš Ukrainą, bet ir prieš bendrą Europos demokratinę tvarką. Merco patvirtinimas, kad Europos šalys finansuoja Ukrainą be JAV paramos ir ruošiasi išlaikyti sankcijas net ir be Amerikos palaikymo, rodo reikšmingą Europos pozicijos pokytį. Tuo pat metu jis pripažino, kad greitai pakeisti JAV oro gynybos sistemas ir žvalgybos indėlį nepavyks, ir kad vyriausybės stengiasi mažinti įtampą tarp Kijevo ir Vašingtono.
Kas nutiko
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas spalio 19 dieną interviu „Bloomberg“ teigė, kad didžiausias Europos pavojus – Rusijos įtakos nepakankamas vertinimas. Pasak jo, Rusija siekia destabilizuoti visą Europos politinę tvarką, o jos tikslai apima ne tik teritorinius laimėjimus Ukrainoje, bet ir baimę dėl demokratijos, atvirų visuomenių bei Europos integracijos sėkmės. Merzas pabrėžė, kad Vokietija, kitos Europos šalys ir partneriai ne JAV finansiškai remia Ukrainos gynybą ir įrangą nesiremdami JAV lėmėmis, nors finansinė našta Europos biudžetams ir ES yra reikšminga – parama bus tęsiama iki karo pabaigos. Kancleris pridūrė, kad kiekviename susitikime bando įtikinti prezidentą Donaldą Trumpą, jog stabili Europa atitinka pačių JAV interesus. Europos vyriausybės rengiasi tęsti Ukrainos palaikymą ir išlaikyti sankcijas Rusijai be Amerikos pagalbos, kartu pripažindamos, kad greitai pakeisti JAV oro gynybos sistemų ir žvalgybos bendradarbiavimo nepavyks. Europos vyriausybės taip pat stengiasi mažinti įtampą tarp Kijevo ir Vašingtono.
Kontekstas
Rugpjūtį Vokietijos vyriausybė apkaltino Rusiją surengus dronų ataką prie Leipcigo oro uosto – tai vienas iš augančio sabotažo atvejų Europoje, dėl kurių kaltinama Rusija ar jos sąjungininkai. Anksčiau Vokietija buvo uždariusi Rusijos konsuljąką Bonoje ir „Rusų namų“ kultūros centrą Berlyne, o Maskva atsakydama uždarė Vokietijos „Goethe“ instituto filialą. Spalio pradžioje Vokietijos užsienio žvalgybos vadovas įspėjo, kad Vokietija tapo vienu pagrindinių Rusijos oponentų „šešėlių kare“ ir kad grėsmė įgijo „naują, pavojingesnę kokybę“, o taip pat perspėjo dėl rizikos, kad didžiausia Europos ekonomika gali būti įtraukta į ginkluotą konfliktą. Europos lyderiai bando tarpininkauti Kijevo ir Vašingtono nesutarimuose – prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Trumpą bandymu priversti Ukrainą kapituliuoti Kremliaus naudai (minimi „Starlink“ spartos apribojimai ir vėlavimai tiekiant „Patriot“ raketas), o JAV administracija reikalauja, kad Ukraina nutrauktų smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms.