Vokietija apkaltino Rusiją dėl drono incidento Leipcigo oro uoste ir paskelbė diplomatines atsakomąsias priemones
Vokietija oficialiai priskyrė atsakomybę už rugpjūčio 4 d. drono incidentą Leipcigo/Halės oro uoste Rusijai ir paskelbė atsakomąsias priemones: nuo rugsėjo 18 d. bus uždarytas Rusijos generalinis konsulatas Bône, nutrauktas susitarimas dėl „Rusų namų“ Berlyne, sugriežtinta sienų kontrolė ir pasiūlyti nauji ES sankcijų sąrašai. ES aukštasis atstovas Kaja Kallas įvykį pavadino turinčiu valstybės remiamo terorizmo požymių. Kremlius atsakomybę neigė.
Pagrindiniai faktai
- Rugpjūčio 4 d. prie ukrainiečių Antonov krovininio lėktuvo Leipcigo/Halės oro uoste rastas sprogmenimis užtaisytas dronas; jis pataikė į sparną, bet nesprogo.
- Rugsėjo 1 d. Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas oficialiai pareiškė, kad už incidentą atsakinga Rusija, remdamasis žvalgybos informacija ir hibridinio poveikio operacijų analize.
- Užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas rugsėjo 1 d. pranešė, kad Rusijos generalinis konsulatas Bône uždaromas nuo rugsėjo 18 d., o susitarimas dėl „Rusų namų“ Berlyne nutraukiamas.
- Wadephulas taip pat paskelbė, kad Vokietija siūlys naujus ES sankcijų sąrašus rusų asmenims, susijusiems su hibridiniais išpuoliais, sugriežtins sienų kontrolę ir didins spaudimą Rusijos „šešėliniam laivynui“.
- Europos Sąjunga ir kelios valstybės narės rugsėjo 1 d. iškvietė Rusijos ambasadorių; ES aukštasis atstovas Kaja Kallas teigė, kad išpuotas atitinka valstybės remiamo terorizmo požymius.
- Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas rugsėjo 1 d. vakare atmetė Vokietijos kaltinimus, teigdamas, kad įrodymų nepateikta; Vladimiras Putinas kaltinimus siejo su Berlyno vidaus politikos sunkumais.
- ES užsienio reikalų ministrai rugsėjo 2 d. neformalioje diskusijoje Airijoje svarstė Leipcigo ataką.
Kodėl tai svarbu
Tai retas atvejis, kai Vokietija viešai priskyrė hibridinę ataką savo teritorijoje Rusijos valstybei. Atsakas apima konkrečias diplomatines priemones – konsulato Bône uždarymą ir „Rusų namų“ Berlyne sutarties nutraukimą – bei pasiūlymą dėl naujų ES sankcijų. Incidentas buvo nukreiptas prieš ukrainiečių karinį krovininį lėktuvą oro uoste, kuris aptarnauja Vakarų karinės pagalbos Ukrainai logistikos maršrutus, todėl kelia susirūpinimą dėl ginkluotės tiekimo kelių saugumo. ES aukštosios atstovės Kajos Kallas vertinimas, kad ataka turi valstybės remiamo terorizmo požymių, rodo platesnį europinį požiūrį į Rusijos hibridines operacijas.
Kas nutiko
Rugpjūčio 4 d. naktį Leipcigo/Halės oro uoste prie ukrainiečių Antonov krovininio lėktuvo, naudojamo kariniam transportui, rastas sprogmenimis užtaisytas dronas; jis pataikė į lėktuvo sparną, tačiau nesprogo. Operacijos oro uoste tą naktį buvo laikinai sustabdytos, o vienas krovininis orlaivis, negalėjęs nusileisti, vėliau susidūrė su kitu objektu. Ukrainos URM teigė, kad aukų nebuvo ir ukrainiečių orlaiviai nenukentėjo.
Rugsėjo 1 d. Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas oficialiai pareiškė, kad už Leipcigo incidentą atsakinga Rusija, pagrįsdamas tai žvalgybos duomenimis ir platesniu hibridinio poveikio operacijų Europoje šablonu; jo teigimu, veikė „žemesnio lygio agentai“ Rusijos valstybės struktūrų vardu. Tą pačią dieną užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas paskelbė atsakomąsias priemones: Rusijos generalinio konsulato Bône uždarymą nuo rugsėjo 18 d., „Rusų namų“ Berlyne sutarties nutraukimą, pasiūlymą ES dėl naujų sankcijų sąrašų rusų asmenims, susijusiems su hibridiniais išpuoliais, taip pat sienų kontrolės sugriežtinimą ir spaudimo Rusijos „šešėliniam laivynui“ didinimą.
Tą pačią dieną Europos Sąjunga ir kelios valstybės narės iškvietė Rusijos ambasadorių; ES aukštoji atstovė Kaja Kallas Leipcigo ataką pavadino turinčia valstybės remiamo terorizmo požymių ir pranešė apie ruošiamus maždaug 1 600 naujų įrašų, susijusių su Rusijos kariniu-pramoniniu kompleksu, įtraukimą į sankcijų sąrašus. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atmetė Vokietijos kaltinimus kaip nepagrįstus įrodymais. Vladimiras Putinas, kalbėdamas Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos viršūnių susitikime Biškeke, Vokietijos kaltinimus susiejo su Berlyno vidaus politikos sunkumais ir pasitikėjimo trūkumu. ES užsienio reikalų ministrai rugsėjo 2 d. neformalioje diskusijoje Airijoje svarstė Leipcigo ataką.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Visi prieinami šaltiniai yra ukrainiečių kalba ir nuosekliai pateikia Vokietiją kaip galutinai nustačiusią Rusijos atsakomybę už incidentą. Didžiausias dėmesys skiriamas Rusijos atsakui: Vladimiro Putino politinių motyvų aiškinimui SCO viršūnių susitikime ir Dmitrijaus Peskovo kaltinimų atmetimui, taip pat Vokietijos atsakomosioms priemonėms ir ES reakcijai. Akcentuojama hibridinio karo grėsmė infrastruktūrai, susijusiai su parama Ukrainai, ypač pabrėžiant Leipcigo/Halės oro uosto, kaip Vakarų karinės pagalbos Ukrainai logistikos mazgo, saugumo reikšmę.
Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai
Tarptautinė perspektyva prieinamuose šaltiniuose atskirai nepateikta.
Kuo skiriasi pranešimai
Šaltiniai nesutaria dėl ukrainiečių An-124 krovininio lėktuvo krovinio pobūdžio. WDR, NDR ir „Süddeutsche Zeitung“, remdamiesi konfidencialiu policijos pranešimu, teigė, kad lėktuvas gabeno iš Prancūzijos neseniai pristatytus šaudmenis. Vokietijos institucijos oficialiai pareiškė, kad šaudmenų lėktuve nebuvo.
Kontekstas
Leipcigo/Halės oro uostas yra svarbus Vakarų karinės pagalbos Ukrainai logistikos mazgas; jį reguliariai naudoja Bundesveras, NATO ir ukrainiečių Antonov orlaiviai kariniam krovininiam transportui. Rugpjūčio 4–5 d. naktį, kai buvo aptiktas dronas, oro uosto operacijos buvo sustabdytos. Ukrainos URM pranešė, kad incidento metu aukų nebuvo ir ukrainiečių orlaiviai nenukentėjo.