Trampui panaikinus sankcijas Rusijai, naftos kainos krito; Ukraina ir JAV perspėjamos dėl atsako
Spalio 19 d. naftos kainos krito, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė vykdomąjį įsaką, panaikinantį dalį sankcijų ir muitų Rusijai pagal Gramo aktą, ir paskelbė JAV–Ukrainos–Rusijos „energetinę paliaubas“ dėl smūgių naftos perdirbimo įmonėms. Brento nafta atpigo 1,98 JAVUSD (1,80 %) iki 107,88 JAVUSD už barelį, o WTI – 1,16 JAVUSD (1,14 %) iki 100,25 JAVUSD. JAV energetikos sekretorius Krisas Raitas teigia, kad sprendimas didins spaudimą Maskvai; prezidentas Volodymyras Zelenskis ir dalis senatorių tai vadina silpnumu ir Rusijos lepinimu.
Pagrindiniai faktai
- Brento nafta atpigo 1,98 JAVUSD (1,80 %) iki 107,88 JAVUSD už barelį; WTI – 1,16 JAVUSD (1,14 %) iki 100,25 JAVUSD (04:27 GMT, spalio 19 d.).
- Spalio 16 d. Trumpas pasirašė įsaką, panaikinantį sustiprintas sankcijas pagal Gramo aktą; spalio 19 d. naftos kainos krito.
- Septyni JAV senatoriai (iš Respublikonų ir Demokratų partijų) pareiškė, kad sprendimas leisti importuoti rusišką dyzeliną pažeidžia JAV įstatymus, ir paragino prezidentą nedelsiant jį atšaukti.
- Zelenskis teigė, kad sprendimas liečia maždaug 300–500 tūkst. tonų per mėnesį, palyginti su 120 mln. tonų pasaulio suvartojimo, ir siūlė JAV pasirašyti dyzelino tiekimo sandorį su Ukraina.
- Trumpas paskelbė nuo šio momento prasidedančias „energetines paliaubas“ tarp Ukrainos ir Rusijos, apimančias tik smūgius naftos perdirbimo įmonėms abiejose šalyse.
- Trumpas įspėjo Ukrainą: jei smūgiai Rusijos energetikos infrastruktūrai nesiliaus, JAV gali sustabdyti ginklų tiekimo sistemą, žvalgybinės informacijos mainus ir europietiškus amerikietiškų ginklų pirkimus Ukrainai.
- Zelenskis paliaubas sveikino, tačiau nurodė, kad Rusija ir toliau atakuoja Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
Kodėl tai svarbu
Gramo akto sankcijų atšaukimas ir rusiško dyzelino importo ribojimų sušvelninimas – reikšmingas JAV politikos posūkis Rusijos atžvilgiu karo metu. Naftos rinkos reagavo akimirksniu – pigo tiek Brento, tiek WTI rūšys. Kartu paskelbta siaura „energetinių paliaubų“ dėl smūgių naftos perdirbimo įmonėms – tai naujas, ribotas deeskalacijos takelis, einantis lygiagrečiai su tęsiamais mūšiais. Administracija šį žingsnį susiejo su grasinimais stabdyti ginklų tiekimą ir žvalgybos mainus su Kyjevu, jei smūgiai Rusijos energetikos objektams nesiliaus. Tą pačią priemonę šalininkai ir kritikai vertina priešingai – kaip papildomą svertą Maskvai arba kaip Rusijos karo finansavimo palengvinimą.
Kas nutiko
Spalio 19 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė vykdomąjį įsaką, panaikinantį dalį sankcijų ir muitų Rusijai pagal Gramo aktą – įstatymą, kurį jis buvo pasirašęs ankstesnį mėnesį spaudžiamas įstatymų leidėjų, siekiančių didinti spaudimą Maskvai dėl karo prieš Ukrainą. Spalio 16 d. Trumpas atskiru įsaku atšaukė įsigaliosiančias sustiprintas sankcijas pagal Gramo aktą, kuris buvo priimtas bendradarbiaujant su senatoriumi Lindsey Graham.
Žinia apie sankcijų sušvelninimą tuoj pat atsispindėjo rinkose: Brento nafta atpigo 1,98 JAVUSD (1,80 %) iki 107,88 JAVUSD už barelį, o WTI – 1,16 JAVUSD (1,14 %) iki 100,25 JAVUSD už barelį (04:27 GMT, spalio 19 d.). Ankstesnio penktadienio Brento sandoriai buvo uždaryti aukščiausiu lygiu nuo gegužės 19 d.
Spalio 9 d., po telefono pokalbio tarp Trumpo ir Vladimiro Putino, OFAC išdavė laikiną bendrąją licenciją, galiojančią iki 2027 m. balandžio, leidžiančią tiekti rusišką dyzeliną pasaulio rinkai. Sandoriai dėl rusišką dyzeliną gabensiančių kompanijų jau vykdomi; pagal OFAC licenciją transportavimas ir draudimas nepatenka į sankcijas. Rusiško dyzelino pristatymas į JAV rinką planuojamas per 15–20 dienų po komercinių sutarčių pasirašymo; Rusija, jei jos perdirbimo įmonės veiks, yra pasirengusi didinti tiekimą JAV nuo 500 tūkst. tonų iki 3,5 mln. tonų per mėnesį.
Trumpas taip pat paskelbė, kad Ukrainos ir Rusijos „energetinės paliaubos“ prasideda „nuo šio momento“ ir kad abi pusės tam pritarė. Šios paliaubos numato tik smūgių į naftos perdirbimo įmones abiejose šalyse sustabdymą. Jei šis žingsnis laikysisis, tolesnis galimas etapas – susitarimas dėl atakų prieš elektrines ir energetikos tinklus nutraukimo.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pritarė paliauboms, tačiau pabrėžė, kad Rusija ir toliau smogia Ukrainos energetikos infrastruktūrai. Jis taip pat vertino sankcijų sušvelninimą kaip „akivaizdų silpnumą“ ir siūlė JAV vietoj to pasirašyti dyzelino tiekimo sandorį su Ukraina – už Ukrainos energetikos sistemos apsaugos garantijas. Konkrečiai jis nurodė, kad kalbama apie maždaug 300–500 tūkst. tonų per mėnesį, palyginti su 120 mln. tonų pasaulio suvartojimo.
Kuo skiriasi pranešimai
Šaltiniai nesutaria dėl to, ar sankcijų rusiškam dyzelinui sušvelninimas didins ar mažins spaudimą Kremliui. JAV energetikos sekretorius Chrisas Wrightas aiškina, kad šis žingsnis skatina Rusiją mažinti karinių veiksmų intensyvumą, kad galėtų eksportuoti dyzeliną ir apsaugotų savo energetikos infrastruktūrą nuo Ukrainos smūgių; prezidentas Zelenskis ir kiti kritikai priešingai teigia, kad sankcijų švelninimas tik įkvepia Vladimirą Putiną, nes daugiau lėšų bus nukreipta į Rusijos „karo mašiną“.
Taip pat skiriasi Trumpo motyvacijos interpretacijos: rinkos analitikė Priyanka Sachdeva (Phillip Nova) žingsnį apibūdino kaip desperatišką bandymą suvaldyti naftos kainas prieš JAV Kongreso vidurio kadencijos rinkimus; tuo tarpu JAV energetikos sekretorius tą patį sprendimą pateikia ne kaip rinkų valdymo priemonę, o kaip spaudimo Maskvai instrumentą.
Kontekstas
2022 m. JAV Kongresas uždraudė rusiškų energetinių išteklių importą, siekdamas neleisti amerikietiškoms lėšoms remti Rusijos karo prieš Ukrainą. Trumpas Gramo aktą buvo pasirašęs ankstesnį mėnesį, spaudžiamas įstatymų leidėjų, siekiančių didinti spaudimą Maskvai. Brento sandoriai ankstesnio penktadienio pabaigoje buvo uždaryti aukščiausiu lygiu nuo gegužės 19 d. – iki Trumpo pranešimo kainas nuleidus žemyn.
Ankstesnius kainų šuolius analitikai siejo su Irano smūgiais Persijos įlankos šalių naftos objektams ir tęsiamomis atakomis prieš naftos tanklaivius Hormūzo sąsiauryje. Ukraina turi tik vieną naftos perdirbimo gamyklą, kuri veikia ne visa galia ir kuri ne kartą tapo Rusijos atakų taikiniu; Rusija turi plačią perdirbimo įmonių tinklą.