Barro: du trečdalius Ukrainos gaunamos žvalgybos teikia Europa, tarp jų – Prancūzija
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jean-Noël Barrot pareiškė radijo stočiai „France Inter“, kad du trečdalius žvalgybos duomenų, kuriuos šiuo metu gauna Ukraina, teikia Europos šalys, įskaitant Prancūziją. Jo žodžiais, Europa jau seniai teikia didžiąją dalį paramos Ukrainai ir daro didžiausią spaudimą Rusijai; ministras taip pat pabrėžė, kad „Kremlius ir socialinių tinklų troliai“ siekia silpninti europiečių ir ukrainiečių ryžtą. Pareiškimas paskelbtas spalio 15 d., neoficialių JAV grasinimų nutraukti žvalgybos mainus su Ukraina ir „SpaceX“ apribojimų „Starshield“ terminalams Ukrainoje fone.
Pagrindiniai faktai
- Prancūzijos URM vadovas Jean-Noël Barrot spalio 15 d. per „France Inter“ teigė, kad du trečdalius žvalgybos, kurią dabar gauna Ukraina, teikia Europos šalys, įskaitant Prancūziją.
- Barrot pabrėžė, kad Europa jau seniai teikia didžiąją dalį paramos Ukrainai ir daro didžiausią spaudimą Rusijai.
- Ministras teigė, kad nuo karo pradžios „apie dvidešimt kartų“ buvo kalbama apie Ukrainos žlugimą arba JAV pasitraukimą.
- Barrot apkaltino Kremlių ir socialinių tinklų trolius siekiu silpninti europiečių ir ukrainiečių ryžtą.
- Jis užsiminė, kad Prancūzija kartu su partneriais dirba prie Ukrainos oro erdvės gynybos, įskaitant perimetro dronų kūrimą, „kurie gali būti gaminami pigiau ir greičiau“.
- Barrot tiesiogiai nepatvirtino ir nepaneigė, kad JAV sumažino arba nutraukė žvalgybos dalijimąsi su Ukraina.
- Europos lyderiai spalio 14 d. pranešė ketinantys padvigubinti paramą Ukrainai dėl susirūpinimo, jog Donaldas Trumpas gali sumažinti arba visiškai stabdyti karinės žvalgybos mainus su Kyjivu.
Kodėl tai svarbu
Pareiškimas įvyko tuo metu, kai viešojoje erdvėje kilo abejonių dėl JAV žvalgybos bendradarbiavimo su Ukraina – dėl pranešimų apie Vašingtono grasinimus blokuoti ginklų pardavimus ir žvalgybos mainus, jei Kyjivas nesiliaus smūgių į Rusijos naftos perdirbimo gamyklas. Europos dalies – „dviejų trečdalių“ – įvardijimas suteikia konkretų kiekybinį pagrindą diskusijoms apie tai, kiek Europos valstybės galėtų kompensuoti potencialų JAV atsitraukimą.
Kas nutiko
Spalio 15 d. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jean-Noël Barrot, kalbėdamas per Prancūzijos radijo stotį „France Inter“, teigė, kad du trečdalius žvalgybos duomenų, kuriuos Ukraina šiuo metu gauna, teikia Europos šalys, įskaitant Prancūziją. Jis pažymėjo, kad Europa jau seniai teikia didžiąją dalį paramos Ukrainai ir daro didžiausią spaudimą Rusijai, ir pridūrė, kad Kremlius bei socialinių tinklų troliai siekia silpninti europiečių ir ukrainiečių ryžtą. Ministras taip pat informavo, kad Prancūzija kartu su partneriais dirba prie Ukrainos oro erdvės gynybos, įskaitant pigiau ir greičiau gaminamų perimetro dronų kūrimą. Barrot tiesiogiai nepatvirtino ir nepaneigė, ar JAV sumažino ar nutraukė žvalgybos dalijimąsi su Ukraina. Jo pasisakymas sutapo su ankstesne diena – spalio 14-ąja – paskelbtu Europos lyderių sprendimu padvigubinti paramą Ukrainai dėl susirūpinimo, kad Donaldas Trumpas gali sumažinti arba visiškai stabdyti karinės žvalgybos mainus su Kyjivu, ir su tą pačią naktį įvykdytu „SpaceX“ „Starshield“ terminalų apribojimu Ukrainoje.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos žiniasklaida šį pareiškimą sieja su platesniu „Europos žvalgybos dimensijos“ kontekstu – diskusijomis apie tai, ar Europa pajėgi kompensuoti galimą JAV žvalgybos paramos sumažėjimą. Ukrainos pusėje fiksuojami konkretūs incidentai: spalio 12 d. Volodymyras Zelenskiy pranešė, kad Rusija per vieną dieną atakavo šešis Ukrainos energetikos objektus nepaisant Trumpo paskelbto „energetinio paliaubų“ režimo, o spalio 13-osios naktį dešimtys raketų smogė Kyjivui beveik be įspėjimo; apie smūgius partneriai neperspėjo. Spalio 14 naktį Rusija smogė visoms trims Kyjivo TEC, o Ukraina vėl negavo iš partnerių įspėjimo apie pasirengtą ataką. Zelenskiy apibūdino situaciją kaip „išdavystę“ po Trumpo „energetinių paliaubų“ ir sandėrio su Putinu dėl dyzelino paskelbimo; spalio 15 d. jis pranešė, kad Kyjivas atnaujins smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms.
Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai
Prancūzijos užsienio reikalų ministro pasisakymas sutampa su Europos lyderių spalio 14 d. žingsniu – pranešimu apie paramos Ukrainai padvigubinimą, tiesiogiai susietu su susirūpinimu dėl galimo JAV žvalgybos apribojimo. Britų premjeras Keiras Starmeris po susitikimo su Zelenskiu Londone pažadėjo paspartinti karinę ir finansinę paramą, įskaitant naują priešlėktuvinių raketų partiją. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte Estijoje sakė, kad Putinas bando silpninti sąjungininkų ryžtą, tačiau Rusija patiria nesėkmes mūšio lauke. Didžiosios Britanijos žvalgyba dalijasi duomenimis su JAV, Kanada, Australija ir Naująja Zelandija „Five Eyes“ aljanso formatu. Tuo pat metu „SpaceX“ be įspėjimo apribojo karinės paskirties „Starshield“ terminalų veiklą Ukrainoje – „EspaceX“ savininkas Elonas Muskas teigė, kad sprendimą priima JAV prezidentas; Baltieji rūmai apribojimą pavadino „techniniu gedimu“.
Kuo skiriasi pranešimai
Šaltiniai nesutaria dėl to, ar JAV faktiškai nutraukė žvalgybos dalijimąsi su Ukraina. „Financial Times“ pranešė apie JAV grasinimus blokuoti ginklų pardavimus ir žvalgybos mainus, jei Kyjivas nesiliaus smūgių į Rusijos naftos perdirbimo gamyklas. Donaldas Trumpas teigė, kad žvalgybos apsikeitimas nenutrauktas. Volodymyras Zelenskiy vienu atveju sakė, kad partneriai neperspėjo apie smūgius, kitu – kad grasinimai dar neįgyvendinti. Europos Komisija teigė nematanti ženklų, kad apsikeitimas nutrūko. „The Washington Post“ nurodė, kad JAV dar visiškai nesustabdė mainų, o apie pranešimą Ukrainos ambasadai Vašingtone pranešta dar spalio 12 d. Taip pat skiriasi vertinimas dėl „Starshield“ apribojimo priežasties – „SpaceX“ savininko aiškinimas prieštarauja Baltųjų rūmų paaiškinimui apie „techninį gedimą“.