Vokietija apkaltino Rusiją surengus dronų ataką Leipcigo oro uoste prieš Ukrainos An-124
Vokietijos pareigūnai oficialiai apkaltino Rusiją organizavus rugpjūčio pradžios hibridinę ataką Leipcigo/Halės oro uoste, kur bepiločiu orlaiviu su sprogmenimis buvo mėginta pakenkti Ukrainos karinio transporto lėktuvui An-124. Identifikuoti du įtariamieji, kurių vienas, manoma, susijęs su Rusijos žvalgyba. Incidentas paskatino ES diskusijas dėl griežtesnių vizų apribojimų Rusijos piliečiams.
Pagrindiniai faktai
- Rugpjūčio 4–5 naktį prie Leipcigo/Halės oro uoste netoli Ukrainos An-124 rastas dronas su sprogmenimis; jis nesprogo ir buvo nukenksmintas nuotoliniu būdu.
- Rugsėjo 1 d. Vokietija oficialiai apkaltino Rusiją surengus šią hibridinę ataką; užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas iškvietė Rusijos ambasadorių.
- Atpažinti du įtariamieji: Latvijos pasą turintis Rusijos kilmės vyras, kuris, kaip manoma, susijęs su Rusijos žvalgyba, ir Baltarusijos pilietis, turintis ir Rusijos pilietybę, į ES atvykęs su Italijos turistine Šengeno viza, išduota Minske.
- Vokietija paskelbė atsakomąsias priemones: uždaromas Rusijos generalinis konsulatas Bono mieste ir „Rusų namas" Berlyne, taip pat griežtinamos Rusijos piliečių atvykimo taisyklės.
- ES vyriausioji įgaliotinė Kaja Kallas pranešė apie augančią ES valstybių narių paramą draudimui įvažiuoti buvusiems Rusijos kovotojams ir sugriežtinti vizų režimą Rusijos turistams.
- Leipcigo/Halės oro uostas nuo plataus masto invazijos pradžios naudojamas kaip alternatyvus Ukrainos karinių krovinių tranzito punktas.
Kodėl tai svarbu
Vokietija pirmą kartą taip tiesiogiai apkaltino Rusiją hibridine ataka savo teritorijoje, nutaikyta į strategiškai svarbų Ukrainos karinės pagalbos logistikos mazgą. Incidentas atgaivino ES diskusiją apie vizų ribojimus Rusijos piliečiams ir buvusiems Rusijos kovotojams, o identifikuotas Italijos turistine viza atvykęs įtariamasis parodo, kaip Šengeno sistema galėjo būti išnaudota. Tuo pat metu Maskva atmetė kaltinimus ir grasino atsaku – tai dar labiau didina įtampą tarp ES ir Rusijos.
Kas nutiko
Rugpjūčio 4–5 naktį prie Leipcigo/Halės oro uosto buvo aptiktas dronas su sprogmenimis netoli ukrainiečių karinio transporto lėktuvo An-124; nuotoliniu būdu valdomu robotu jis buvo nukenksmintas, žmonės nenukentėjo. Vėliau tame pačiame oro uoste rasti dar du dronai ar jų dalys. Vokietijos tyrėjai DNR pėdsakais susekė du įtariamuosius: vyrą, turintį Latvijos pasą (jo kilmė rusų, įtariama sąsaja su Rusijos žvalgyba), ir Baltarusijos pilietį, turintį ir Rusijos pilietybę, į ES atvykusį su Italijos turistine viza, išduota Minske. Abu įtariamieji jau yra palikę ES teritoriją, todėl arešto tikimybė maža. Rugsėjo 1 d. Vokietija oficialiai apkaltino Rusiją: kancleris Friedrichas Mertzas ir vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas pavadino vykdytojus „žemesnio lygio agentais", veikusiais Rusijos valstybės struktūrų nurodymu. Užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas iškvietė Rusijos ambasadorių; paskelbtas atsakas – uždaromas Rusijos generalinis konsulatas Bono mieste ir „Rusų namas" Berlyne, taip pat griežtinamos atvykimo taisyklės Rusijos piliečiams. Rugsėjo 2 d. Rusijos Užsienio reikalų ministerija iškvietė Vokietijos reikalų patikėtinį Berndą Finkę ir kaltinimus pavadino „visiškai nepagrįstais". Tą pačią dieną ES užsienio reikalų ministrai susitiko Airijoje; vyriausioji įgaliotinė Kaja Kallas pranešė apie augančią paramą draudimui įvažiuoti buvusiems Rusijos kovotojams ir griežtesniam vizų režimui Rusijos turistams; EK pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė ES vienybę ir tolesnę paramą Ukrainai, NATO vadovas Markas Rutte kalbėjo apie Aljanso besąlyginę paramą Kijevui.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos žiniasklaida akcentuoja, kad ataka buvo nukreipta prieš ukrainietišką karinį lėktuvą svarbiame krovinių tranzito mazge, naudojamame nuo plataus masto invazijos pradžios. Šaltiniai pabrėžia įtariamųjų sąsajas su Rusijos žvalgyba ir pateikia Kajos Kallas žodžius, kad „Rusija liepos–rugpjūčio mėnesiais bombardavo Ukrainos civilius labiau nei bet kada anksčiau, o rusai ir toliau keliauja po Europą ir naudojasi jos svetingumu" – šis kontrastas yra pagrindinis vizų ribojimų diskusijų rėmas. Taip pat įvardijamos ES vidinės spragos: ankstesnio 21-ojo sankcijų paketo priėmimo metu Prancūzija, Italija ir kitos pakrančių valstybės atsisakė visiškai uždrausti buvusiems Rusijos kovotojams įvažiuoti į ES, o vienas Leipcigo įtariamųjų naudojosi būtent Italijos išduota turistine viza.
Kuo skiriasi pranešimai
Šaltiniai nesutaria dėl dviejų detalių. Pirmoji – ar taikytasis An-124 lėktuvas buvo pakrautas šaudmenimis: VDR, NDR ir „Süddeutsche Zeitung", remdamiesi konfidencialiu policijos pranešimu, teigia, kad lėktuve buvo šaudmenys, atgabenti iš Prancūzijos; Vokietijos Vidaus reikalų ministerija tai oficialiai paneigė. Antroji – ar dronas smūgiavo į lėktuvo sparną: viena versija aprašo droną, atsitrenkusį į An-124 sparną ir nukritusį ant žemės be sprogimo, kita nurodo tik tai, kad prie orlaivio rastas sprogmenimis aprūpintas dronas ir jis nukenksmintas.
Kontekstas
Leipcigo/Halės oro uostas nuo 2022 m. vasario – plataus masto invazijos pradžios – naudojamas kaip vienas pagrindinių Vakarų karinės pagalbos Ukrainai krovinių tranzito mazgų. Vasarą, priimant 21-ąjį ES sankcijų paketą, Prancūzija, Italija ir kelios kitos pakrančių turistinės valstybės atsisakė visiškų draudimų buvusiems Rusijos kovotojams įvažiuoti į ES. Vokietijos tyrėjai Leipcigo atakos kontekste citavo 2015 m. Bundestago kompiuterinio įsilaužimo precedentą, kai įtariami agentai nebuvo sulaikyti, nes negrįžo į Europą.