JAV Atstovų rūmuose stringa Rusijos sankcijų įstatymo projektas
JAV Atstovų rūmų įstatymo projektas, kuriuo siūloma 100 proc. muitų Rusijos naftos ir dujų importuotojams bei sankcijų apėjimą palaikančioms šalims, susidūrė su pasipriešinimu ir mažai tikėtina, kad bus balsuojamas iki lapkričio 3 d. Kongreso tarpinių rinkimų. Paspirščio kalbėtojas Mike'as Johnsonas teigia, kad Kongresas artimiausius du mėnesius dirbs vos kelias dienas.
Pagrindiniai faktai
- Įstatymo projektas numato 100 proc. muitus penkiems didžiausiems Rusijos naftos ir dujų importuotojams bei penkioms šalims, padedančioms Rusijai apeiti sankcijas; tarp didžiausių pirkėjų minimi Kinija, Indija ir Turkija.
- Senatas projektą priėmė 86 balsais prieš 11.
- Atstovų rūmų pirmininkas Mike'as Johnsonas ketvirtadienį pareiškė, kad projektas vargu ar bus balsuojamas iki lapkričio 3 d. Kongreso tarpinių rinkimų, nes Kongresas per ateinančius du mėnesius Vašingtone dirbs tik kelias dienas.
- Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Brianas Mastas sako, kad projektas vertinamas dėl galimo poveikio benzino kainoms – Indijai ir kitiems Rusijos naftos pirkėjams ieškant alternatyvių tiekėjų kainos galėtų augti.
- Demokratai, įskaitant Gregory'į Meeksą, prieštarauja nuostatoms, suteikiančioms prezidentui muitų įgaliojimus, kurių jis šiuo metu neturi.
- Verslo organizacijos – JAV prekybos rūmai, Retail Industry Leaders Association, National Foreign Trade Council – rugpjūtį Kongresui išsiuntė laišką, įspėjantį apie galimas pasekmes vartotojams, prekybos partneriams ir sąjungininkams.
- Ukrainos prezidento sankcijų politikos įgaliotinis Vladyslavas Vlasiukas Vašingtone vedė susitikimus, siekdamas paspartinti senatoriaus Lindsey Grahamo projekto priėmimą.
Kodėl tai svarbu
Projektas, jei būtų priimtas, reikšmingai padidintų spaudimą Rusijai, nes 100 proc. muitai būtų taikomi didžiausiems jos energijos išteklių pirkėjams – Kinijai, Indijai ir Turkijai – bei šalims, padedančioms apeiti sankcijas. Jo atidėjimas Atstovų rūmuose iki rinkimų reikštų, kad dar viena priemonė, skirta didinti spaudimą Maskvai ir rodyti paramą Kyjivui, laikinai atidėta.
Kas nutiko
JAV Atstovų rūmuose stringa įstatymo projektas, kuriuo siūloma 100 proc. muitus penkiems didžiausiems Rusijos naftos ir dujų importuotojams bei penkioms šalims, padedančioms Rusijai apeiti sankcijas; tarp pagrindinių taikinių minimi Kinija, Indija ir Turkija. Senatas projektą jau buvo priėmęs 86 balsais prieš 11, tačiau Atstovų rūmuose jam priešinasi tiek dalis demokratų, tiek dalis respublikonų. Atstovų rūmų pirmininkas Mike'as Johnsonas ketvirtadienį pareiškė, kad projektas vargu ar bus balsuojamas iki lapkričio 3 d. Kongreso tarpinių rinkimų, nes Kongresas per ateinančius du mėnesius Vašingtone dirbs vos kelias dienas. Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Brianas Mastas teigia, kad projektas vertinamas dėl galimo benzino kainų augimo, jei Indija ir kiti Rusijos naftos pirkėjai būtų priversti ieškoti alternatyvių tiekėjų. Demokratų kongresmenas Gregory Meeksas atsisako palaikyti projektą, kuris, jo teigimu, suteiktų prezidentui muitų įgaliojimų, kurių jis šiuo metu neturi. Rugpjūtį JAV verslo koalicija, įskaitant JAV prekybos rūmus, Retail Industry Leaders Association ir National Foreign Trade Council, Kongresui išsiuntė laišką, įspėjantį apie galimas pasekmes vartotojams ir prekybos partneriams.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos žiniasklaida pristato projektą kaip būdą padidinti spaudimą Rusijai ir parodyti paramą Ukrainai, o Ukrainos pareigūnai – ypač prezidento sankcijų politikos įgaliotinis Vladyslavas Vlasiukas – aktyviai lobizuoja JAV Kongrese siekdami paspartinti jo priėmimą. Po neseniai įvykusio Rusijos smūgio į „Coca-Cola“ gamyklą Kijivo srityje Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha paragino Atstovų rūmus priimti projektą.
Kuo skiriasi pranešimai
Šaltiniuose pateikiama prieštaringa informacija apie Senato rugpjūčio mėnesio balsavimus ir galutinį projekto patvirtinimą: vieni praneša apie 86 prieš 11 balsavimą, kiti – apie 86 prieš 12 procedūrinį balsavimą, dar kiti – apie 81 balsą, o vėliau projekto blokavimą Senato daugumos lyderio Johno Thune'o prašymu Baltųjų rūmų, vykdant derybas su Vladimiru Putinu.
Kontekstas
Projektą Senate iniciavo ir aktyviai rėmė Lindsey Grahamas, kuris mirė 2025 m. liepą, o bendraautoriumi buvo senatorius Richardas Blumenthalis. Jo mirtis buvo siejama su Senato parama projektui. Priėmimui Atstovų rūmuose pagal pagreitintą procedūrą reikėtų dviejų trečdalių balsų, tačiau respublikonų dauguma yra siaura, o dalis partijos narių taip pat priešinasi. Tarp didžiausių Rusijos energijos išteklių pirkėjų įvardijami Kinija, Indija ir Turkija. Ukrainos pareigūnai, įskaitant prezidento sankcijų politikos įgaliotinį Vladyslavą Vlasiuką, vedė susitikimus JAV, siekdami paspartinti projekto priėmimą.