Trumpas svarsto švelninti „šešėlinio laivyno“ sankcijas
JAV prezidento Donaldo Trumpas administracija svarsto galimybę švelninti sankcijas vadinamojo „šešėlinio laivyno“ laivams, kurie anksčiau gabeno naftą iš Rusijos, Irano ir Venesuelos. Tikslas – sumažinti rekordiškai aukštas pasaulines frachto kainas ir padidinti naftos eksportą iš Persijos įlankos. Leidimą naudoti tokius laivus „legalios naftos“ gabenimui turėtų išduoti JAV iždo departamentas.
Pagrindiniai faktai
- JAV svarsto švelninti sankcijas „šešėlinio laivyno“ laivams, vežusiems naftą iš Rusijos, Irano ir Venesuelos
- Tikslas – sumažinti rekordiškai aukštas frachto kainas ir padidinti naftos eksportą iš Persijos įlankos
- Leidimai būtų išduodami tik „legalios naftos“ – ne Rusijos ir ne Iranos – gabenimui
- Energetikos sekretorius Chrisas Wrightas temą iškėlė vaizdo kreipimesi į Pasaulinį naftos kongresą Rijade
- Įmonės turėtų gauti individualius leidimus iš JAV iždo departamento
- Tanklaivių frachto kainos išaugo iki rekordinių lygių dėl konfliktų Irane ir Ukrainoje
- Artėjant lapkričio 3 d. Kongreso rinkimams, aukštos kuro kainos kelia politinę riziką Trumpui
Kodėl tai svarbu
„Šešėlinio laivyno“ sankcijų švelninimas galėtų iš esmės pakeisti pasaulinius naftos srautus ir sumažinti rekordiškai aukštas frachto kainas, dėl kurių JAV žalia nafta tapo per brangi Azijos perdirbėjams. Žingsnis daromas netrukus po to, kai Trumpas laikinai panaikino sankcijas rusiškam dyzelinui – sprendimą kritikavo Ukrainos prezidentas, Europos šalys ir dalis respublikonų senatorų, vadindami jį dovana Vladimirui Putinui. Bet koks švelninimas tiesiogiai susijęs su Rusijos, Irano ir Venesuelos naftos gabenimu – politiškai jautriu klausimu karo Ukrainoje ir sankcijų vykdymo kontekste. Ekspertai ir pramonės atstovai abejoja, ar toks žingsnis iš tikrųjų sumažintų frachto kainas, atsižvelgiant į laivų amžių ir ES bei JK sankcijų apribojimus.
Kas nutiko
JAV administracija svarsto galimybę švelninti sankcijas vadinamojo „šešėlinio laivyno“ laivams, kurie anksčiau gabeno naftą iš Rusijos, Irano ir Venesuelos. Energetikos sekretorius Crisas Wrightas temą iškėlė vaizdo kreipimesi į Pasaulinį naftos kongresą Rijade. Tikslas – sumažėpti rekordiškai aukštas pasaulines frachto kainas ir padidinti naftos bei naftos produktų eksportą iš Persijos įlankos. Derybos orientuotos į leidimą naudoti sankcionuotus laivus tik „legalios naftos“ – žaliavos ir naftos produktų, nepatenkančių į JAV sankcijas, – gabenimui; rusiška ir iranietiška nafta išlieka sankcionuota. Įmonės, norinčios naudoti tokius laivus, turėtų gauti individualius leidimus iš JAV iždo departamento. JAV Energetikos departamentas užtikrino, kad švelninimas nepadėtų Rusijai gabenti naftos. Tuo tarpu Energy Aspects analitikai ir jūrinės pramonės atstovai abejoja žingsnio veiksmingumu – „šešėlinio laivyno“ tanklaiviai yra seni ir techniškai susidėvėję, o laivų draudėjai vis tiek privalės laikytis ES ir JK sankcijų režimo.
Kuo skiriasi pranešimai
Šaltiniai skiriasi dėl tikslios JAV sankcijų rusiškam dyzelinui panaikinimo trukmės: dauguma pranešimų ir Iždo departamento licencija nurodo terminą iki 2027 m. balandžio 7 d., tačiau vienas faktas mini tik balandžio 7 d. be metų. Be to, dalis ukrainietiškų šaltinių „šešėlinio laivyno“ sankcijų švelninimą traktuoja kaip potencialiai naudingą Rusijos naftos eksportui (nes leistų gabenti rusišką dyzeliną), o JAV Energetikos departamento pareiškimai ir kiti šaltiniai pabrėžia, kad priemonė būtų taikoma tik nesankcionuotai „legaliai naftai“ ir nepadėtų Rusijai.
Kontekstas
Anksčiau spalį Trumpas laikinai panaikino JAV sankcijas rusiškam dyzelinui (Iždo licencija galioja iki 2027 m. balandžio 7 d.); sprendimą smarkiai kritikavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, Europos šalys ir dalis respublikonų senatorų, vadindami jį dovana Vladimirui Putinui ir nurodydami, kad naujos pajamos leis Rusijai toliau finansuoti karą priešsis. Tanklaivių frachto kainos pakilo iki rekordinių lygių dėl konfliktų Irane ir Ukrainoje; aukštos kainos paskatino Azijos perdirbėjus ieškoti alternatyvių tiekimo šaltinių Artimuosiuose Rytuose ir Lotynų Amerikoje. Spalio pradžioje Didžioji Britanija įvedė sankcijas aštuoniems laivams, susijusiems su Rusijos SGD eksportu, įskaitant tris „šešėlinio laivyno“ tanklaivius, du bunkerius ir tris Rusijos ledo klasės laivus. Ukraina pareiškė galinti traktuoti Rusijos „šešėlinio laivyno“ laivus kaip karinius objektus; ES planuoja plėsti savo Viduržemio jūros karinę misiją prieš šis laivyną, o ES vyriausioji įgaliotinė užsienio politikai Kaja Kallas perspėjo apie naftos išsiliejimo prie Europos krantų riziką.