Trumpo ir Putino pokalbis: Kremlius vertina teigiamai, pažangos nematyti
JAV prezidentas Donaldas Trumpas rugsėjo 8 dieną telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Pokalbis, kuris truko lygiai valandą, buvo skirtas JAV pasiuntinių Steve'o Witkoffo ir Jaredo Kushnerio rugsėjo 5–6 dienomis vykusių vizitų į Maskvą ir Kijevą rezultatams aptarti. Kremliaus padėjėjas Jurijus Ušakovas pranešė, kad Trumpas pabrėžė būtinybę kuo greičiau užbaigti karą Ukrainoje, o Putinas tvirtino, kad Rusija neturi agresyvių planų prieš Europą. Tuo metu „Bloomberg“ šaltiniai vertinimu, pažangos per vizitus nepadaryta.
Pagrindiniai faktai
- Rugsėjo 8 d. Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas valandai kalbėjosi telefonu; Kremliaus atstovas Jurijus Ušakovas pokalbį pavadino pozityviu.
- Pokalbis buvo skirtas Witkoffo ir Kushnerio rugsėjo 5–6 d. vizitų į Maskvą ir Kijevą rezultatams; Ušakovas teigė, kad Trumpas siekia proveržio užbaigiant karą per savo prezidentavimą.
- Rugsėjo 5 d. Witkoffas ir Kushneris susitiko su Putinu Kremliuje Maskvoje – susitikimas, anot Rusijos žiniasklaidos, truko ilgiau nei tris valandas.
- Rugsėjo 6 d. JAV pasiuntiniai pirmą kartą atvyko į Kijevą – deryvose dalyvavo Ukrainos derybinė grupė, įskaitant prezidentą Volodymyrą Zelenskį; prie antrojo rato prisijungė Vokietijos, Prancūzijos ir JK nacionalinio saugumo patarėjai.
- Witkoffas kalbėjo apie „esminę pažangą“ ir planus rengti papildomas trilaterales derybas; „Bloomberg“ šaltiniai teigė, kad per Maskvos susitikimą pažangos nepadaryta ir Putinas nekeitė savo pozicijos dėl karo.
- Zelenskis sakė, kad vizitų tikslas buvo „atblokuoti“ diplomatijos procesą; temos apėmė saugumo garantijas, ekonominę paramą, priešlėktuvinės gynybos priemones ir žiemos pagalbos paketą.
- Ukraina ir Rusija vizitų laikotarpiu sutarė neduoti smūgių viena kitos sostinėms bent iki rugsėjo 7 d.
Kodėl tai svarbu
Tai aukščiausio lygio JAV ir Rusijos kontaktas po tiesioginių JAV pasiuntinių misijų Maskvoje ir Kijeve. Nors Trumpas pokalbį pavadino produktyviu, o Kremlius jį vertino teigiamai, „Bloomberg“ šaltiniai ir ISW analitikai rodo, kad Putinas savo pozicijos dėl karo nekeitė. Derybos vyksta rugsėjo 18–20 d. Rusijos Valstybės Dūmos rinkimų išvakarėse, o pranešimai rodo, kad Maskva planuoja žiemą stiprinti smūgius prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą – tai rodo, kad karas tęsis ir 2027 metais. Trumpo pokalbis su Putinu, bet ne (kol kas) su Zelenskiu, ukrainiečių stebėtojų vertinamas kaip nerimą keliantis komunikacijos disbalansas.
Kas nutiko
Rugsėjo 5 d. JAV specialieji pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris susitiko su Vladimiru Putinu Kremliuje Maskvoje; susitikimas, anot Rusijos žiniasklaidos, truko ilgiau nei tris valandas. Rugsėjo 6 d. ankte rytu jie atvyko į Kijevą – tai buvo pirmasis JAV pasiuntinių vizitas Ukrainoje nuo derybų dėl karo pabaigos pradžios. Kijeve jie vedė tris derybų raundus su ukrainiečių derybine grupe – Kanceliarijos vadovu Kyrylu Budanovu, Rustemu Umerovu, Davydu Arakhamia, Kanceliarijos pavaduotoju Serhijumi Kyslytsia ir prezidentu Volodymyru Zelenskiu; prie antrojo rato prisijungė Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės nacionalinio saugumo patarėjai. Zelenskis derybas pavadino „esminėmis“, o Kushneris sakė, kad Trumpas siekia ne tik karo pabaigos, bet ir ilgalaikės taikos.
Rugsėjo 8 d. Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas valandai kalbėjosi telefonu – pokalbį inicijavo ir jo turinį pranešė Kremliaus padėjėjas Jurijus Ušakovas per valstybinę agentūrą TASS. Ušakovo teigimu, Trumpas pabrėžė būtinybę kuo greičiau užbaigti karą Ukrainoje ir siekė proveržio per savo prezidentavimą; Putinas esą „teigiamai įvertino“ JAV taikos pastangas ir perdavė Trampui „objektyvią bei išsamią“ fronto situacijos analizę. Putinas taip pat pareiškė, kad Rusija neturi agresyvių planų prieš Europą, o spekuliacijas dėl Rusijos grėsmės pavadino dingstimi didinti paramą Kijevui ir karines išlaidas. Ušakovas pridūrė, kad abi šalys sutarė tęsti humanitarinius klausimus, įskaitant sulaikytų ir nuteistų asmenų mainus, ir „likti kontakte, prireikus skambinti viena kitai“. Baltieji rūmai pokalbio publikavimo metu nekomentavo. Tuo metu „Bloomberg“, remdamasi šaltiniais, pranešė, kad Maskvos susitikime pažangos nepadaryta, Putinas nekeitė planų dėl karo prieš Ukrainą, ir tikėtina, kad rimtos derybos neprasidės anksčiau kaip 2027-aisiais.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos žiniasklaida pokalbį vertina atsargiai. ISW rugsėjo 8 d. ataskaitoje nurodė, kad Putinas tikriausiai pokalbiu panaudojo savo iškraipytą fronto vaizdinį, siekdamas spausti JAV priversti Ukrainą priimti Rusijos sąlygas, ir pabrėžė, kad jo derybinė pozicija nuo lapkričio mėnesio 28 punktų JAV plano nepakito, nors padėtis fronte esą pastebimai palankesnė Ukrainai. Ukrainos šaltiniai akcentuoja, kad Trumpas kalbėjosi su Putinu, bet iki tol nebuvo kalbėjęs su Zelenskiu – tai, anot politologo Jevheno Magdos (Radijas NV), nerimą keliantis ženklas, nes leidžia Rusijai toliau „nuosekliai, atkakliai ir cinškai“ maitinti Trampą savo interpretacija. Ukrainos žiniasklaida taip pat cituoja „Bloomberg“ pranešimus apie Maskvos planus žiemą stiprinti smūgius prieš Ukrainos energetikos ir šildymo infrastruktūrą, hibridines atakas ir politinį kišimąsi Europoje. Pabrėžiami ir sąjungininkų žingsniai: Europos šalys planuoja įsigyti JAV „Patriot“ raketų per NATO PURL programą, o JAV gynybos ministerijos pareigūnas Elbridge'as Colby'is Ramšteino formatte kalbėjo apie būtinybę ruoštis ilgai trunkančiam konfliktui.
Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai
Tarptautinė žiniasklaida pokalbį dažniausiai perteikia Kremliaus kadruote: dėmesys sutelkiamas į „teigiamą“ ir „konstruktyvų“ pokalbio pobūdį, vienos valandos trukmę, temą – JAV pasiuntinių vizitus – bei praneštus susitarimus dėl humanitarinių klausimų ir kontakto tęsimo. Tokios interpretacijos pabrėžia Trumpo viešą pokalbio įvertinimą „puikus“ ir Putino pareiškimą, kad Rusija neturi agresyvių planų prieš Europą, bet didžiąja dalimi praleidžia skeptišką ISW vertinimą ir „Bloomberg“ pranešimus apie realios pažangos trūkumą – pastarieji lieka ukrainietiškų šaltinių dėmesio centre.
Kuo skiriasi pranešimai
Šaltiniai išsiskiria dėl to, ar vizitai davė apčiuopiamos pažangos: Witkoffas ir dalis ukrainiečių žiniasklaidos citavo „esminę pažangą“ bei planus rengti papildomas trilaterales derybas, o „Bloomberg“ šaltiniai ir Europos bei amerikiečių pareigūnai vertinimu, Maskvoje pažangos nepadaryta ir Putinas nekeitė pozicijos.
Tarp vertinimų prieštarauja ir pats pokalbio pobūdis: Trumpas jį pavadino „puikiu“ ir tvirtino, kad Putinas nori sandorio; ISW ir „Bloomberg“ šaltiniai vertina, kad Putinas pokalbiu naudojosi iškraipytu fronto vaizdiniu ir kad jo derybinė pozicija nuo lapkričio 2025 m. 28 punktų JAV plano nesikeitė.
Skiriasi ir realaus derybų atnaujinimo grafikas: Kremlius ir Witkoffas kalba apie netolimą trilateralų atnaujinimą, „Bloomberg“ šaltiniai – kad rimtos derybos mažai tikėtinos anksčiau kaip 2027 metais ir realiau tik po rugsėjo 18–20 d. Valstybės Dūmos rinkimų.
Kontekstas
JAV specialieji pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris rugsėjo 5 d. lankėsi Maskvoje, susitiko su Putinu Kremliuje (susitikimas truko ilgiau nei tris valandas), o rugsėjo 6 d. traukiniu atvyko į Kijevą – tai buvo pirmasis toks vizitas nuo derybų dėl karo pabaigos pradžios. Kijevo derybų antrajame raunde dalyvavo Vokietijos, Prancūzijos ir JK nacionalinio saugumo patarėjai; Kremlius tokią jų dalyvavimą pavadino galinčiu „apsunkinti procesą“. Vizitų laikotarpiu Ukraina ir Rusija sutarė neduoti smūgių viena kitos sostinėms bent iki rugsėjo 7 d. Trumpo ir Putino ankstesnis susitikimas – Aliaskoje, Ankoridže – įvyko 2025 m. rugpjūčio 15 d. Dar 2025 m. lapkritį JAV pasiūlė 28 punktų taikos planą, kuris buvo vertinamas kaip palankesnis Rusijai; analitikai rodo, kad Putino pozicija nuo to laiko nesikeitė, nors padėtis fronte, anot ISW, pastebimai pasikeitė Ukrainos naudai. Šios diplomatijos laikas sutampa su rugsėjo 18–20 d. Rusijos Valstybės Dūmos rinkimais.