Ukraina išbando dronų įspėjimo sistemą degalinėms po smūgių Kamiany; Koretsky vadovavo pasitarimui
Ukrainos premjeras Serhijus Koreckis rugsėjo 12 d. sušaukė pasitarimą su kuro rinkos operatoriais ir ministerijomis dėl intensyvėjančių Rusijos smūgių degalinėms. Pranešta apie bandomą programinę įrangą, kuri automatiškai įspėja degalines apie artėjančius priešiškus dronus ir seka jų judėjimo kryptį; vėliau sistemą ketinama plėsti į kitas įmones. Rugsėjo 10–11 d. Rusijos dronai pirmą kartą masiškai smogė Kijevo degalinėms, žuvo mažiausiai du žmonės, dar aštuoni sužeisti.
Pagrindiniai faktai
- Premjeras Serhijus Koreckis rugsėjo 12 d. sušaukė pasitarimą su kuro rinkos operatoriais ir valdžios institucijomis
- Patvirtinta bandomoji programinė įranga, automatiškai įspėjanti degalines apie artėjančius dronus ir rodanti jų kryptį
- Ministrai įpareigoti paspartinti įspėjimo sistemos diegimą; vėliau ji bus plečiama į kitas įmones
- Rugsėjo 10–11 d. Rusijos dronai smogė Kijevo Ukrnaftos degalinėms Holosiivskyi, Dnipro ir Obolo rajonuose; žuvo mažiausiai du žmonės, aštuoni sužeisti
- Pasitarime spręsta dėl papildomų apsauginių konstrukcijų, priedangų darbuotojams, geležinkelio pervežimų ir supaprastintų muitinės procedūrų benzovežiams
- Rusijos smūgiai degalinėms nuo 2025 m. pabaigos sunaikino ar pažeidė daugiau nei 300 objektų, o vasarą ir rugsėjį 2026 m. intensyvumas smarkiai išaugo
Kodėl tai svarbu
Rusijai sistemingai atakuojant Ukrainos degalines ir smogiant vis giliau į šalies gilumą, civilinė infrastruktūra patiria precedento neturintį spaudimą – nuo 2025 m. pabaigos sunaikinta ar pažeista daugiau nei 300 degalinių. Rugsėjo 10–11 d. pirmieji masiški smūgiai Kijevo degalinėms parodė, kad grėsmė pasiekė net sostinę ir tarptautinius kelius, todėl vyriausybė pradėjo testuoti automatinio įspėjimo programinę įrangą. Kuru tiekimo stabilizavimo priemonės ir papildomos apsaugos priemonės yra tiesioginis atsakas į naują smūgių modelį, o kylanti pasaulinė naftos kaina dar labiau didina spaudimą rinkai.
Kas nutiko
Rugsėjo 12 d., šeštadienį, premjeras Serhijus Koreckis sušaukė pasitarimą su kuro rinkos operatoriais ir ministerijų atstovais – dalyvavo Energetikos, Ekonomikos, Finansų, Infrastruktūros ministerijos, Nacionalinės saugumo ir gynybos taryba, Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba ir Vidaus reikalų ministerija. Po susitikimo pranešta, kad Ukrainoje testuojama programinė įranga, kuri automatiškai įspėja degalines apie artėjančius priešiškus dronus ir seka jų judėjimo kryptį; ministrams pavesta paspartinti diegimą, o vėliau sistemą ketinama plėsti į kitas įmones. Taip pat aptartos papildomos apsauginės konstrukcijos antžeminei infrastruktūrai ir priedangos žmonėms, geležinkelio pervežimų bei supaprastintų muitinės procedūrų benzovežiams planas, primenantis 2022 m. sprendimus. Koreckis pažymėjo, kad pasaulinės naftos kainos vėl auga dėl įvykių Artimuosiuose Rytuose ir tiekimo grandinės sutrikimų. Pasitarimas surengtas po to, kai rugsėjo 10–11 d. Rusijos dronai pirmą kartą masiškai smogė Kijevo degalinėms – rugsėjo 10 d. Ukrnaftos degalinėje Holosiivskyi rajone kilo gaisras ir buvo sužeisti keturi žmonės, o rugsėjo 11 d. dronai smogė Ukrnaftos degalinėms Dnipro ir Obolo rajonuose; Kijevo meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad žuvo du žmonės, aštuoni buvo sužeisti. Rugsėjo 12 d. rytą Rusijos armija smogė degalinei Rivnės srityje. Ukrnafta paskelbė, kad geltonojo arba raudonojo oro pavojaus signalo metu jos degalinės nutraukia darbą ir lankytojai privalo nedelsdami palikti patalpas. Pasitarime nuspręsta krizės laikotarpiu reguliariai koordinuoti veiksmus su rinkos operatoriais.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Visi keturi šaltiniai – ukrainiečių žiniasklaida ukrainiečių kalba. Jie rugsėjo 12 d. vyriausybės veiksmus pristato kaip tiesioginį apsauginį atsaką į eskaluojančią Rusijos kampaniją prieš civilinę kuro infrastruktūrą. Naujienose dėmesys sutelkiamas į šalies vidaus veikėjus – premjerą Koreckį, ministerijas, Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybą, Valstybinę nepaprastųjų situacijų tarnybą, merą Klyčko ir Ukrnaftą – bei konkrečias apsaugos ir tiekimo stabilizavimo priemones, nuspręstas rugsėjo 12 d. pasitarime. Ypač pabrėžiamas civilių aukų skaičius ir smūgių geografinis plitimas iš priešakinių sričių į Žytomyro, Poltavos, Černihivo, Kijevo ir Rivnės sritis, iliustruojantis naują grėsmę degalinėms giliuose Ukrainos užnugario ruožuose.
Kuo skiriasi pranešimai
Rugsėjo 10–11 d. Kijeve žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičiai šaltiniuose skiriasi. Vienas vertinimas fiksuoja bendrą trejų žuvusiųjų ir mažiausiai devynių sužeistųjų balansą per visas atakas; kitas nurodo, kad tarp aštuonių rugsėjo 11 d. sužeistųjų vėliau mirė du (tarp jų – vienas gelbėtojas); atskirai minima, kad rugsėjo 10 d. Holosiivskyi rajone buvo sužeisti keturi žmonės. Šaltiniai – NV, „Forbes Ukraine“, „Radio Svoboda“ ir LIGA.net.
Kontekstas
Ukraina nuo 2025 m. pabaigos patiria sistemingas Rusijos atakas prieš degalines, o 2026 m. vasarą ir rugsėjį smūgių intensyvumas smarkiai išaugo: vieno vertinimo duomenimis, per savaitę pažeidžiama iki 20 objektų, bendrai sunaikinta ar pažeista daugiau nei 300 degalinių. Nuo priešakinių sričių smūgiai išplito į Žytomyro, Poltavos, Černihivo ir Kijevo sritis; giliai į užnugarį Rusijos pajėgos naudoja, be kitų priemonių, dideliu greičiu skriejančius dronus. Po atakų taip pat nukentėjo didžiųjų ukrainiečių mažmeninės prekybos tinklų – „Silpo“, „Fora“, „NOVUS“, „VARUS“, „ATB“ ir „Metro“ – paskirstymo centrai ir sandėliai. Ukrnafta paskelbė, kad geltonojo arba raudonojo oro pavojaus metu jos degalinės nutraukia darbą. Ukrainos valdžia ir tarptautinės organizacijos Rusijos smūgius prieš civilinę infrastruktūrą kvalifikuoja kaip karo nusikaltimus ir pabrėžia jų tikslingumą.