Ukrainos ekonomikos ministras: kiekviena valanda oro pavojaus kainuoja šaliai apie 45 mln. dolerių
Ukrainos ekonomikos ministras Oleksandras Kravčenka, kalbėdamas interviu „The Guardian“, teigė, kad viena oro pavojaus signalo valanda dėl sustabdytos verslo veiklos kainuoja Ukrainai maždaug 45 mln. dolerių. Jis apibūdino Rusijos smūgius metalurgijos įmonėms, sandėliams, logistikos centrams ir duomenų centrams kaip bandymą „sunaikinti praktiškai visą ekonomiką“ ir pristatė neseniai įvestą dviejų lygių – „geltonos“ ir „raudonos“ – oro pavojaus sistemą, skirtą ekonominiams nuostoliams mažinti.
Pagrindiniai faktai
- Viena oro pavojaus signalo valanda Ukrainai kainuoja apie 45 mln. dolerių dėl verslo veiklos sustabdymo, teigė ministras Oleksandras Kravčenka interviu „The Guardian“.
- Šiemet Rusijos smūgiai metalurgijos įmonėms, sandėliams, logistikos centrams ir duomenų centrams padarė daugiau nei 10 mlrd. dolerių žalos Ukrainai.
- Kravčenka Rusijos atakas apibūdino kaip bandymą „sunaikinti praktiškai visą ekonomiką“.
- Oro pavojaus signalai gali trukti iki 10 valandų per parą.
- Ukraina įvedė dviejų lygių – „geltoną“ ir „raudoną“ – oro pavojaus sistemą: „geltonas“ lygis reiškia dronų grėsmę ir leidžia įmonėms dirbti; „raudonas“ – raketų grėsmę ir reikalauja veiklos nutraukti.
- Per „geltoną“ pavojaus lygį, anot ministro, daugiau nei pusė įmonių tęsė darbą.
- Ukraina tikisi papildomos finansinės paramos iš ES, Japonijos, Kanados ir JK, įskaitant kitam metui numatytų paskolų dalinį išmokėjimą anksčiau.
Kodėl tai svarbu
Paskelbtas įvertis – 45 mln. dolerių už vieną pavojaus signalo valandą – pirmą kartą taip konkrečiai susieja kasdienius Rusijos oro antskrydžius su tiesiogine ekonomine žala, o ne tik su fizine infrastruktūros ar gyventojų sąskaita. Ministro pasisakymas fiksuoja ir Ukrainos vyriausybės politikos pokytį: dviejų lygių „geltonos–raudonos“ sistemos tikslas – leisti verslui dirbti esant mažesnei grėsmei, mažinant nuostolius. Kartu jis įspėja, kad Rusija nusitaikė ne tik į energetiką, bet ir į metalurgiją, sandėlius, logistiką bei duomenų centrus, o tai rodo platesnį ekonomikos griovimo tikslą. Galiausiai ministras apibrėžia 2027 m. išorinio finansavimo spragą – 52,6 mlrd. dolerių, iš kurių kol kas patvirtinta tik apie 20 mlrd.
Kas nutiko
Ukrainos ekonomikos ministras Oleksandras Kravčenka interviu „The Guardian“ pateikė vertinimą, kad kiekviena valanda oro pavojaus dėl sustabdyto verslo kainuoja Ukrainai apie 45 mln. dolerių. Jis nurodė, kad oro pavojaus signalai gali trukti iki 10 valandų per parą, o Rusijos smūgiai metalurgijai, sandėliams, logistikos centrams ir duomenų centrams nuo 2026 m. pradžios padarė daugiau nei 10 mlrd. dolerių žalos. Ministras šiuos smūgius apibūdino kaip bandymą „sunaikinti praktiškai visą ekonomiką“ ir pažymėjo, kad Ukraina nebuvo visiškai pasiruošusi, kaip greitai Rusija sukurs reaktyvinius dronus.
Kravčenka taip pat pristatė rugsėjo 2 d. prezidento Volodymyro Zelenskio paskelbtą ir rugsėjo 6 d. Kijeve įsigaliojusią dviejų lygių oro pavojaus sistemą: „geltonas“ lygis (dronų grėsmė) leidžia įmonėms tęsti darbą, „raudonas“ (raketų grėsmė) – reikalauja veiklos nutraukti ir žmonėms eiti į priedangas. Ministro teigimu, per „geltoną“ lygį daugiau nei pusė įmonių dirbo, tačiau jis pabrėžė, kad „geltonas“ lygis negarantuoja saugumo – jis paminėjo Rusijos reaktyvinio drono smūgį Kijevo centre, Nacionalinės mokslų akademijos pastate, per kurį „geltono“ pavojaus metu žuvo du žmonės.
Kalbėdamas apie finansus, ministras nurodė, kad 2026 m. biudžeto deficitą pavyko sumažinti nuo 27 iki 20 mlrd. dolerių ir kad jį lemia mažesnės planuotos pajamos bei augančios karo išlaidos, o ne valdymo ar korupcijos problemos. 2027 m. išorinio finansavimo poreikis siekia 52,6 mlrd. dolerių, iš kurių patvirtinta maždaug 20 mlrd.; Ukraina tikisi papildomos paramos iš ES, Japonijos, Kanados ir JK, įskaitant kitam metui suplanuotų paskolų dalinį ankstesnį išmokėjimą. Ministras taip pat pridūrė, kad Rusija faktiškai blokuoja Ukrainos Juodosios jūros uostus, per kuriuos anksčiau vyko didžioji dalis eksporto.
Kontekstas
Ukrainos oro pavojaus signalai gali trukti iki 10 valandų per parą, verslui tenka stabdyti darbą, darbuotojams – slėptis priedangose. Rugsėjo 2 d. prezidentas Volodymyras Zelensky paskelbė, kad bus atnaujinta pavojaus sistema ir įvesti du lygiai – „geltonas“ ir „raudonas“; rugsėjo 6 d. pagal Vyriausybės nutarimą Kijeve pradėti taikyti diferencijuoti pavojaus signalai. „Geltonas“ lygis reiškia dronų grėsmę ir leidžia dirbti laikantis saugumo reikalavimų, „raudonas“ – raketų grėsmę ir reikalauja veiklos nutraukti. Ukrainos prekybos centrų tarybos duomenimis, 2026 m. rugpjūtį oro pavojaus signalai sudarė 21,8 % prekybos centrų darbo laiko (prieš tai – 19,9 % liepą); per mėnesį vidutiniškai prarasta po 6,4 darbo dienas, o nuo visapusiškos invazijos pradžios bendras priverstinis prastovos laikas viršijo 166 darbo dienas. Ukrainos mažmenininkų asociacijos duomenimis, „Auchan“ tinklas 2025 m. dėl pavojaus signalų prastovą skaičiavo daugiau kaip 4 000 valandų. Ministras pažymėjo, kad Ukraina nebuvo iki galo pasiruošusi, kaip greitai Rusija sukurs reaktyvinius dronus ir ims juos naudoti atakoms, ir kad toks dronas per „geltoną“ pavojaus signalą smogė Kijevo centre Nacionalinės mokslų akademijos pastate, žuvo du žmonės. Pasak ministro, 2026 m. biudžeto deficitą pavyko sumažinti nuo 27 iki 20 mlrd. dolerių, o jo priežastis – mažesnės pajamos ir augančios karo išlaidos, o ne buvusio gynybos ministro Mykhailo Fedorovo vadovavimo trūkumai ar korupcija. 2027 m. išorinio finansavimo poreikis – 52,6 mlrd. dolerių, iš kurių šiuo metu patvirtinta maždaug 20 mlrd. Rusija faktiškai blokuoja Ukrainos Juodosios jūros uostus, kurie anksčiau aptarnavo didžiąją dalį eksporto.