Ukraina pasmerkė Rusijos „rinkimus“ okupuotose teritorijose kaip okupantės farsą
Rusija rugsėjo 18–20 d. surengė vadinamuosius Valstybės Dumos rinkimus laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose. Ukrainos Užsienio reikalų ministerija šią procedūrą pavadino okupantės valstybės farsu, neturinčiu nieko bendra su demokratiniais rinkimais, ir pareiškė, kad nei šių „rinkimų“ vykdymas, nei jų rezultatai nepripažįstami. Rusija į rinkimų apygardą įtraukė kelis Ukrainos kontroliuojamus Donecko srities miestus, o Rusijos Centrinė rinkimų komisija pritaikė „ypatingą procedūrą“, leidžiančią balsuoti kiemuose priešakinėse zonose. Ukrainos institucijos taip pat perspėjo dėl galimų provokacijų rinkimų laikotarpiu.
Pagrindiniai faktai
- Rusija rugsėjo 18–20 d. surengė vadinamuosius Valstybės Dumos rinkimus laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose.
- Ukrainos URM šiuos rinkimus pavadino „okupantės valstybės farsu“, neturinčiu nieko bendra su demokratiniais rinkimais.
- Ukraina atsisako pripažinti ir šių „rinkimų“ vykdymą, ir jų rezultatus, laikydama juos teisiškai niekiniais.
- URM pabrėžė, kad įtraukus į Dūmą okupuotose Ukrainos ir kitų valstybių teritorijose „išrinktus“ atstovus, netenkama teisėtumo visa Dūmos sudėtis.
- Rusijos CRK paskelbė „ypatingą procedūrą“, leidžiančią balsuoti gyvenamųjų namų kiemuose priešakinėse zonose, deramai tariant dėl „saugumo rizikų".
- Rusija į rinkimų apygardą įtraukė Donecko srities Ukrainos kontroliuojamus Slovjanską, Kramatorską ir Sviatohirską.
Kodėl tai svarbu
Rinkimų okupuotose teritorijose organizavimas yra bandymas legitimuoti Rusijos okupaciją ir jos jurisdikcijos primetimą šioms teritorijoms. Ukraina ir jos institucijos formaliai atmetė šį balsavimą ir jo rezultatus, kvalifikuodamos jį kaip tarptautinės teisės pažeidimą. Ypatinga balsavimo tvarka – balsavimas kiemuose ir mobiliosios grupės be nepriklausomų stebėtojų – sudaro sąlygas klastojimams, teigia Ukrainos valdžios institucijos. Tai pirmieji Rusijos parlamento rinkimai nuo 2022 m., o okupuotų teritorijų balsavimas vyksta paraleliai platesniam šalies vidaus rinkimų procesui, kuris taip pat vyksta karo sąlygomis.
Kas nutiko
Rusija rugsėjo 18–20 d. laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose surengė vadinamuosius Valstybės Dumos rinkimus. Ukrainos Užsienio reikalų ministerija penktadienį, rugsėjo 18 d., paskelbė pareiškimą, kuriame šią procedūrą pavadino „okupantės valstybės farsu, neturinčiu nieko bendra su demokratiniais rinkimais“, ir pabrėžė, kad „rinkimų“ rezultatai yra teisiškai niekiniai bei nesudaro teisinių pagrindų Rusijos jurisdikcijai išplėsti nė į vieną Ukrainos teritorijos dalį. Ministerija priminė, kad Autonominė Respublika Krymas, Sevastopolis bei laikinai okupuotos Donecko, Luhansko, Zaporožės ir Chersono sričių dalys yra neatsiejama Ukrainos dalis, ir įspėjo, kad rinkimų įtraukimas į Dūmos sudėtį atstovų, „išrinktų“ nelegaliais rinkimais okupuotose Ukrainos ir kitų valstybių teritorijose, papildomai atima teisėtumą iš visos Dūmos sudėties. Rusija į rinkimų apygardą buvo įtraukusi Donecko srities Ukrainos kontroliuojamus Slovjanską, Kramatorską ir Sviatohirską, o Rusijos Centrinė rinkimų komisija, vadovaujama Ellos Pamfilovos, pritaikė „ypatingą procedūrą“, leidžiančią balsuoti gyvenamųjų namų kiemuose priešakinėse zonose, deramai tariant dėl „saugumo rizikų". Pamfilova teigė, kad okupuotų regionų gyventojams galimybė balsuoti yra „išsikovota teisė". Vladimiras Putinas vaizdo kreipimesi teigė, kad balsavimas „padės Rusijai laimėti karą".
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Visi pateikti šaltiniai yra ukrainietiški ir vieningai apibūdina Rusijos balsavimą kaip neteisėtą, „okupantės valstybės farsą“ bei tarptautinės teisės pažeidimą. Ukrainos žiniasklaida akcentuoja oficialų Ukrainos nepripažinimą – tiek balsavimo vykdymo, tiek jo rezultatų – ir pabrėžia, kad okupuotos teritorijos lieka neatsiejama Ukrainos dalimi. Ypatingas dėmesys skiriamas Ukrainos valstybinių institucijų reakcijoms: Užsienio reikalų ministerijos, Dezinformacijos prevencijos centro, Užsienio žvalgybos tarnybos ir SBU pareiškimams, kuriuose įspėjama apie pseudorinkimų tikslą ir jų propagandą funkciją. Ukrainos žiniasklaida taip pat atkreipia dėmesį į okupuotose teritorijose taikomas procedūrines ypatybes – balsavimą kiemuose, mobiliąsias grupes, nepriklausomų tarptautinių stebėtojų nebuvimą ir Kremliaus kontroliuojamą „Visuomeninę stebėtojų rūmų“ vadinamą struktūrą, – kurios sudaro sąlygas rezultatų klastojimui.
Kontekstas
Po 2014 m. 143 JT valstybės narės patvirtino Rusijos okupacijos neteisėtumą ir pareikalavo, kad Rusija atitrauktų savo pajėgas iš visų Ukrainos teritorijų tarptautiniu mastu pripažintomis ribomis. Rusija įvedė „ypatingą tvarką“ balsavimui okupuotose teritorijose, įskaitant balsavimą kiemuose priešakinėse zonose, deramai tariant dėl saugumo rizikų. Donecko srities Ukrainos kontroliuojami Slovjanskas, Kramatorskas ir Sviatohirskas buvo įtraukti į Rusijos rinkimų apygardą. Rugpjūčio 13 d. Ukrainos URM perspėjo SNO stebėtojus nevykti į okupuotas teritorijas rinkimų metu, o rugsėjo 10 d. Ukrainos Užsienio žvalgybos tarnyba įspėjo apie galimas Rusijos false flag provokacijas balsavimo laikotarpiu.