Rusija pirmą kartą per kara surengė Valstybės dūmos rinkimus okupuotose Ukrainos teritorijose
Rusija rugsėjo 18–20 d. surengė Valstybės dūmos rinkimus, pirmą kartą įtraukdama okupuotas Ukrainos teritorijas – dalis Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sričių, taip pat okupuotą Krymą ir Sevastopolį. Ukrainos valdžia ir Europos Sąjunga pasmerkė balsavimą kaip neteisėtą ir tarptautinės teisės pažeidimą. Pranešama apie prievartą rinkėjų atžvilgiu, ginkluotus Rusijos karius prie balsavimo punktų ir spaudimą socialiniais pašalpomis.
Pagrindiniai faktai
- Rinkimai okupuotose Ukrainos teritorijose vyko rugsėjo 18–20 d., tai pirmieji Valstybės dūmos rinkimai nuo visapuolės invazijos pradžios.
- Balsavimas vyko okupuotose Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sričių dalyse bei okupuotame Kryme ir Sevastopolyje; Rusijos duomenimis, šiose teritorijose registruota per 3,5 mln. rinkėjų.
- Okupuotose Ukrainos teritorijose balsavimas prasidėjo rugpjūčio pabaigoje, keliomis dienomis anksčiau nei likusioje Rusijoje; Rusija ilgesnį balsavimo laikotarpį aiškino saugumo sumetimais.
- Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) įspėjo, kad rinkimų organizavimas okupuotose teritorijose užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 111-1 straipsnio 5 dalį – iki 10 metų laisvės atėmimo su turto konfiskavimu.
- ES vyriausioji sekretorė Christianas Wigandas balsavimą pavadino šiurkščiu tarptautinės teisės pažeidimu; ES nepripažins ir niekada nepripažins šių rinkimų nei jų rezultatų.
- Donecko okupuotoje dalyje vienoje balsavimo punktų rinkėjai balsavo stebint ginkluotam Rusijos kariui; pranešama, kad vietos komisijos, lydimos Rusijos karių, lankosi pas žmones ir spaudžia balsuoti.
- Rusijos CRK, suskaičiavusi 95,18 proc. protokolų, skelbia, kad „Vieningoji Rusija" gavo 57,83 proc. balsų.
Kodėl tai svarbu
Rusija pirmą kartą nuo visapuolės invazijos pradžios savo parlamentinius rinkimus išplėtė į okupuotas Ukrainos teritorijas – žingsnį, kurį Kyjivas ir Briuselis vertina kaip bandymą legitimuoti aneksiją. Ukrainoje ir Europos Sąjungoje šis balsavimas laikomas šiurkščiu tarptautinės teisės pažeidimu, o pranešimai apie prievartą, ginkluotus karius prie balsavimo punktų ir spaudimą socialiniais mokėjimais rodo, kad tikslas – ne laisva rinkėjų valia, o okupacijos administracinis įtvirtinimas.
Kas nutiko
Rusija rugsėjo 18–20 d. surengė Valstybės dūmos rinkimus, kuriuose pirmą kartą dalyvavo okupuotos Ukrainos teritorijos – dalys Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sričių, okupuotas Krymas ir Sevastopolis. Okupuotose teritorijose balsavimas prasidėjo jau rugpjūčio pabaigoje; Rusija tai aiškino saugumo sumetimais. Rusija šiose teritorijose neteisėtai suformavo 11 vienmandatės rinkimų apygardų. Donecko okupuotos dalies rinkimų apylinkėse rinkėjai balsavo stebint ginkluotiems Rusijos kariams; pranešama, kad vietos komisijos su Rusijos kariuomenės palyda lankosi pas gyventojus ir spaudžia balsuoti, o biudžetinių įstaigų darbuotojams grasinama atleisti. Pensininkams ir neįgaliesiems, kurie priklauso nuo socialinių išmokų, gresia patekimas į „nelojalių" sąrašus ir išmokų praradimas. Rusijos CRK, suskaičiavusi 95,18 proc. protokolų, skelbia, kad „Vieningoji Rusija" gavo 57,83 proc. balsų. Donecko „respublikinė rinkimų komisija" pranešė, kad antrosios balsavimo dienos vakarą „DNR" aktyvumas buvo 80,88 proc.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos žiniasklaida balsavimą nuosekliai vadina „pseudo rinkimais" arba „neteisėtais rinkimais" kabutėse, nuo pat pradžių laikydama jį nelegitimiu. Ypač akcentuojamas prievartos pobūdis: ginkluoti Rusijos kariai balsavimo punktuose, duris atidarinėjančios komisijos su karine palyda, grasinimai atleisti biudžetinius darbuotojus, pensininkų ir neįgaliųjų įtraukimo į „nelojalių" sąrašus rizika prarasti socialines išmokas. Pagrindinis dėmesys skiriamas Ukrainos instituciniam atsakui: Centrinės rinkimų komisijos rezoliucija dėl nelegitimumo, SBU įspėjimas apie baudžiamąją atsakomybę pagal BK 111-1 straipsnio 5 dalį, URM pareiškimas, kad procesas yra okupanto „farsas", ir devynių Ukrainos žmogaus teisių organizacijų koalicijos kreipimasis į gyventojus nebalsuoti. Žurnalistė Anna Murlykina apibūdina rinkimų kampaniją kaip vangią; „Ostrov" vyriausiasis redaktorius Serhijus Harmašas šiuos rinkimus vadina „įšventinimo ritualu" ir galimu Rusijos koziriu derybose dėl okupuotų teritorijų statuso.
Kuo skiriasi pranešimai
Šaltiniuose skiriasi duomenys apie „DNR" rinkėjų aktyvumą: „respublikinės rinkimų komisijos" vadovas Vysockis praneša apie 80,88 proc. aktyvumą antrosios balsavimo dienos vakarą, o po vadinamojo išankstinio balsavimo „DNR" valdžia skelbė 75 proc. aktyvumą. Dar ryškesnis skirtumas tarp teritorijų: „DNR" oficialūs šaltiniai rodo aukštą aktyvumą, tuo tarpu žurnalistas Olehas Baturinas praneša, kad okupuotoje Chersono srityje prie balsavimo punktų ateidavo tik pavieniai žmonės. Taip pat skiriasi „Vieningosios Rusijos" balsų dalis: Rusijos CRK po 95,18 proc. protokolų suskaičiavimo skelbia 57,83 proc., o kai kurie Rusijos „exit poll" duomenys, cituojami per agresorės valstybės žiniasklaidą, rodo apie 50 proc.
Kontekstas
Rusija Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sritis paskelbė aneksavusi 2022 m. rugsėjį; ši aneksija nesulaukė tarptautinio pripažinimo, o Rusija visiškai nekontroliuoja šių sričių. 2023 m. okupuotose teritorijose Rusija jau rengė pseudo rinkimus į regioninės valdžios organus. 2026 m. birželį Rusijos CRK priėmė sprendimus dėl balsavimo organizavimo okupuotose teritorijose, neteisėtai suformuodama 11 vienmandatės rinkimų apygardų. Šie Valstybės dūmos rinkimai buvo pirmieji Rusijos parlamentiniai rinkimai per visą visapuolį karą.