PACE pripažino naująją Rusijos Valstybės dūmą neteisėta

2026 m. rugsėjo 30 d. Strasbūre vykusiame plenariniame posėdyje Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (PACE) priėmė rezoliuciją, kuria pripažino naujos sudėties Rusijos Valstybės dūmą neteisėta. Už rezoliuciją balsavo 59 delegatai, prieš – niekas. Asamblėja taip pat pasmerkė rugsėjo 18–20 d. vykusius „rinkimus“ okupuotose Ukrainos teritorijose ir paragino jų nepripažinti.

Pagrindiniai faktai

PACE priėmė rezoliuciją „Fiktyvūs „rinkimai“ Rusijoje ir jos destabilizuojantys išpuoliai prieš Europą“.
Už rezoliuciją balsavo 59 PACE delegatai, prieš – niekas.
Asamblėja pripažino, kad rugsėjo 18–20 d. vykę „rinkimai“ neatitiko laisvų ir sąžiningų rinkimų standartų.
PACE pasmerkė „rinkimų“ organizavimą okupuotose Ukrainos teritorijose – Kryme, Sevastopolyje ir kontroliuojamose Rusijos pajėgų dalyse Donecko, Luhansko, Zaporožės ir Chersono sričių.
Asamblėja paragino nepripažinti jokių teisinių ar politinių „rinkimų“ okupuotose teritorijose padarinių ir susilaikyti nuo sąlyčio su nauja Dūma.
PATE paragino taikyti sankcijas Rusijos Centrinės rinkimų komisijos vadovybei ir nariams, regioninių komisijų nariams bei kitiems „rinkimų“ okupuotose teritorijose organizatoriams.
Į rezoliuciją įtraukti trys Ukrainos narės Jevhenijos Kravčuk pateikti pakeitimai, įtvirtinantys tarptautinės humanitarinės teisės principą, kad okupacija nesuteikia suverenumo okupantui.

Kodėl tai svarbu

PACE – viena svarbiausių Europos parlamentinių institucijų – formaliai paskelbė naująją Valstybės dūmą neteisėta. Toks žingsnis suteikia politinį signalą, viršijantį pačios Asamblėjos ribas, ir stiprina tarptautinį spaudimą izoliuoti Rusijos valdžią bei nepripažinti okupuotose Ukrainos teritorijose surengtų balsavimo rezultatų.

Kas nutiko

2026 m. rugsėjo 30 d. Strasbūre vykusiame plenariniame posėdyje Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja priėmė rezoliuciją, kuria naujos sudėties Rusijos Valstybės dūma buvo pripažinta neteisėta. Už dokumentą balsavo 59 delegatai, prieš – niekas. Rezoliucijoje „Fiktyvūs „rinkimai“ Rusijoje ir jos destabilizuojantys išpuoliai prieš Europą“ Asamblėta konstatavo, kad rugsėjo 18–20 d. vykę balsavimai neatitiko laisvų ir sąžiningų rinkimų standartų ir negali būti laikomi tikru Rusijos piliečių valios išraiška. PACE pasmerkė balsavimo organizavimą okupuotose Ukrainos teritorijose – Kryme, Sevastopolyje ir kontroliuojamose Rusijos dalyse Donecko, Luhansko, Zaporožės bei Chersono sričių – ir ukrainiečių privertimą dalyvauti Rusijos „rinkimų“ procesuose. Asamblėja paragino valstybes nares nepripažinti jokių teisinių ar politinių „rinkimų“ okupuotose teritorijose padarinių, susilaikyti nuo sąlyčio su nauja Dūma ir tęsti politinę bei diplomatinę Rusijos valdžios izoliaciją. PACE taip pat paragino taikyti sankcijas Rusijos Centrinės rinkimų komisijos vadovybei ir nariams, regioninių komisijų nariams, kitiems „rinkimų“ okupuotose teritorijose organizatoriams bei fiktyviems „stebėtojams“, ypač iš ES ir kitų Europos Tarybos šalių. Į rezoliuciją buvo įtraukti trys Ukrainos deputatės Jevhenijos Kravčuk pateikti pakeitimai, įtvirtinantys tarptautinės humanitarinės teisės principą: okupacija yra laikina, nesuteikia suverenumo okupantui ir negali būti naudojama okupuotos teritorijos teisiniam statusui keisti. PACE taip pat paragino visoje Šengeno zonoje apriboti akredituotų Rusijos diplomatų ir pareigūnų judėjimą, riboti turistinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams, stiprinti paramą Ukrainai ir panaudoti įšaldytas Rusijos valstybės lėšas Ukrainos gynybai ir atstatymui. Apie rezoliucijos priėmimą „Facebook“ pranešė nuolatinės Ukrainos delegacijos PACE narė, deputatė Jevhenija Kravčuk.

Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai

Ukrainos žiniasklaida nuosekliai praneša, kad PACE priėmė rezoliuciją, kuria naujoji Dūma pripažinta neteisėta, o keli leidiniai balsavimą apibūdina kaip vieningą ir pacituoja dokumento pavadinimą. Dėmesys sutelkiamas į ukrainiečių veikėjus – ypač į Jevheniją Kravčuk kaip informacijos šaltinį ir trijų pakeitimų autorę. Straipsniai pabrėžia įtrauktus principus, kad okupacija nesuteikia suverenumo ir negali keisti okupuotos teritorijos teisinio statuso. Ukrainos žiniasklaida rezoliucijos kontekstą sieja su lygiagrečiais Ukrainos veiksmais: rugsėjo 26 d. prezidento Volodymyro Zelenskio sankcijomis 44 asmenims, susijusiems su „rinkimais“ okupuotose teritorijose, ir Ukrainos Užsienio reikalų ministerijos vertinimu, kad balsavimas yra „okupantės valstybės farsas“. Ukraina „rinkimus“ okupuotose teritorijose nuosekliai vadina „pseudo-rinkimais“ (псевдовибори), o šis rakursas laikomas esminiu neteisėtumo argumentu.

Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai

Prieš PACE balsavimą „rinkimus“ okupuotose Ukrainos teritorijose pasmerkė Kanada, Australija, Naujoji Zelandija, Norvegija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Europos Sąjunga. Pats PACE balsavimas suteikia bendrą europinio lygmens parlamentinį signalą, papildantį šiuos vyriausybių pareiškimus. Anksčiau PACE buvo paskelbusi Vladimirą Putiną neteisėtu Rusijos prezidentu; naujoji rezoliucija ta pačia logika tęsiama ir Dūmos atžvilgiu.

Kontekstas

Rusijos Valstybės dūmos rinkimai vyko rugsėjo 18–20 d. Remiantis „Rusijos Centrinės rinkimų komisijos“ duomenimis ir exit poll apklausomis, valdančioji partija „Vieningoji Rusija“ gavo 57,83 proc. balsų ir laimėjo 355 iš 450 mandato. Rusija organizavo balsavimą 11 vienmandatėse apygardose, nelegaliai sukurtose okupuotose Donecko, Luhansko, Zaporožės ir Chersono sričių dalyse bei Kryme ir Sevastopolyje. Kanados, Australijos, Naujosios Zelandijos, Norvegijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos vyriausybės ir Europos Sąjunga pasmerkė balsavimo organizavimą okupuotose Ukrainos teritorijose. Rugsėjo 26 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įvedė sankcijas 44 asmenims, susijusiems su nelegaliais Valstybės dūmos rinkimais okupuotose teritorijose; Ukrainos Užsienio reikalų ministerija balsavimą pavadino „okupantės valstybės farsu“ ir pareiškė, kad Ukraina nepripažįsta nei šių „rinkimų“, nei jų rezultatų. PACE anksčiau buvo paskelbusi Vladimirą Putiną neteisėtu Rusijos prezidentu.