ES ir Vakarų vyriausybės pasmerkė Rusijos „rinkimus“ okupuotose Ukrainos teritorijose, žada naujas sankcijas
Rugsėjo 18–20 d. Rusija surengė Valstybės Dūmos rinkimus, įskaitant okupuotas Ukrainos teritorijas – Krymą, Sevastopolį ir dalis Donecko, Luhansko, Zaporižios bei Chersono sričių. ES ir kelios Vakarų vyriausybės pasmerkė šiuos „rinkimus“ kaip tarptautinės teisės pažeidimą, pareiškė niekada nepripažinsią jų rezultatų ir pranešė apie naujas sankcijas organizatoriams ir kandidatams. Reaguodami taip pat Estijos, Lietuvos, Prancūzijos, Lenkijos, Vokietijos, Šveicarijos, Rumunijos ministrai ir penkių šalių (JK, Kanados, Australijos, Naujosios Zelandijos, Norvegijos) bendras pareiškimas.
Pagrindiniai faktai
- Rusijos Valstybės Dūmos rinkimai vyko rugsėjo 18–20 d., taip pat Kryme, Sevastopolyje ir okupuotose Donelaių, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sričių dalyse.
- ES aukštasis atstovas Kaja Kallas rugsėjo 21 d. pareiškė, kad ES niekada nepripažins šių „rinkimų“ okupuotose Ukrainos teritorijose ar jų rezultatų.
- ES pranešė apie sankcijas asmenims, organizavusiems „rinkimus“ arba dalyvavusiems kaip kandidatai okupuotose teritorijose, ir tiems, kurie kenkė laisviems bei sąžiningiems rinkimams Rusijoje.
- Rusijos Aukščiausiasis Teismas atšaukė partijos „Yabloko“ federalinį sąrašą – vienintelę registruotą partiją, turėjusią aiškią antikarę platformą.
- Rusija nekviečia OBSKE stebėtojų rinkimų stebėti.
- Estijos URM vadovas Margusas Tsahkna pavadino rinkimus „politiniu spektakliu“, skirtu Vladimiro Putino valdžiai įtvirtinti.
- Penkių šalių bendras pareiškimas (JK, Kanada, Australija, Naujoji Zelandija, Norvegija) „rinkimus“ pavadino šiurkščiu Ukrainos suvereniteto ir JT Chartijos pažeidimu.
- Prancūzijos URM pasmerkė Rusijos balsavimo punktų atidarymą okupuotuose Abchazijos, Pietų Osetijos regionuose ir Moldovos Transnistrijoje be Tbilisio ir Kišiniovo sutikimo.
Kas nutiko
Rugsėjo 18–20 d. Rusija surengė Valstybės Dūmos rinkimus, pirmą kartą įtraukdama ir okupuotas Ukrainos teritorijų dalis – Krymą, Sevastopolį ir dalis Donecko, Luhansko, Zaporižios bei Chersono sričių. Rusija nekviečia OBSKE stebėtojų, o dar rugpjūčio mėnesį Aukščiausiasis Teismas atšaukė partijos „Yabloko“ – vienintelės registruotos partijos su aiškia antikaro platforma – federalistin sąrašą.
Rugsėjo 21 d. ES aukštasis atstovas Kaja Kallas paskelbė pareiškimą ES vardu, kuriame „rinkimai“ okupuotose teritorijose pasmerkti kaip šiurkštus tarptautinės teisės, įskaitant JT Chartiją, pažeidimas. ES pareiškė niekada nepripažinsianti nei šių „rinkimų“ surengimo, nei jų rezultatų, ir paskelbė apie būsimas sankcijas jų organizatoriams, kandidatams okupuotose teritorijose bei asmenims, atsakingiems už laisvų ir sąžiningų rinkimų Rusijoje galimybių ardymą.
Panašius pareiškimus paskelbė Estija (URM vadovas Margusas Tsahkna pavadino rinkimus „politiniu spektakliu“), Lietuva (URM vadovas Kęstutis Budrys – „ne laisvi, ne sąžiningi“), Prancūzija (taip pat pasmerkė balsavimo punktus okupuotoje Abchazijoje, Pietų Osetijoje ir Moldovos Transnistrijoje), Lenkija, Vokietija (pavadino rinkimus „surežisušintu spektakliu“), Šveicarija ir Rumunija. Penkių šalių bendras pareiškimas (JK, Kanada, Australija, Naujoji Zelandija, Norvegija) „rinkimus“ okupuotose teritorijose pavadino šiurkščiu Ukrainos suvereniteto, nepriklausomybės ir JT Chartijos pažeidimu.
Ukrainos URM pareiškė, kad „rinkimai“ okupuotose teritorijose yra neteisėti, jų rezultatai negalioja, ir paragino tarptautinę bendriją nepripažinti jų atitinkančiais demokratijos standartų. Pasak Rusijos VRK preliminarių duomenų, „Vieningoji Rusija“ gavo apie 57,83–57,96 proc. balsų ir, tikimasi, maždaug 348–356 iš 450 Dūmos mandatų – tai būtų didžiausia partijos frakcija jos istorijoje. Oficialus rinkėjų aktyvumas Rusijoje siekė apie 56,66–57 proc.