Vokietija apkaltino Rusiją dėl Leipcigo oro uosto sabotažo; Europos šalys masiškai iškvietė Rusijos diplomatus
Vokietija oficialiai apkaltino Rusiją dėl sabotažo mėginimo, susijusio su dronu su sprogmenimis, rastu Leipcigo oro uoste maždaug prieš mėnesį. Atsakydama Vokietija paskelbė uždarysianti Rusijos konsulatą Bonoje ir vadinamąjį „Rusų namą" Berlyne. Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Belgija, Nyderlandai ir Europos Sąjunga iškvietė Rusijos diplomatinius atstovus, o Lenkijos ir Estijos pareigūnai Rusijos veiksmus įvardijo kaip valstybinį terorizmą.
Pagrindiniai faktai
- Vokietija apkaltino Rusiją dėl Leipcigo oro uosto hibridinio sabotažo, susijusio su dronu su sprogmenimis
- Užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas paskelbė, jog Vokietija uždarys Rusijos konsulatą Bonoje ir „Rusų namą" Berlyne
- Lenkijos URM vadovas Radosławas Sikorskis pranešė, kad Lenkija palaiko Vokietijos sprendimą
- Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija, JK, Prancūzija, Belgija, Nyderlandai ir ES iškvietė Rusijos diplomatus
- Lietuva pateikė dvi protestines notas: dėl Leipcigo incidento ir dėl Rusijos atakų prieš Ukrainos civilius
- Sikorskis pavadino Rusijos veiksmus valstybiniu terorizmu, o ne hibridiniu karu
Kodėl tai svarbu
Tai koordinuotas Europos diplomatinis atsakas į tariamą Rusijos sabotažą Vokietijos teritorijoje – mažiausiai aštuonios Europos valstybės ir Europos Sąjunga iškvietė Rusijos atstovus. Vokietija ėmėsi konkrečių baudžiamųjų priemonių, uždarydama Rusijos diplomatines įstaigas. Lenkijos ir Estijos pareigūnai viešai įvardijo Rusijos veiksmus kaip valstybinį terorizmą – tai rodo retorikos kietėjimą. Atsakas siejamas su Rusijos tęstiniais išpuoliais prieš Ukrainą.
Kas nutiko
Vokietija oficialiai apkaltino Rusiją mėginimu įvykdyti sabotažą, susijusį su dronu su sprogmenimis, rastu Leipcigo oro uoste maždaug prieš mėnesį. Užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas paskelbė, kad Vokietija uždarys Rusijos konsulatą Bonoje ir „Rusų namą" Berlyne.
Rugsėjo 1 d. Vokietija tiesiogiai apkaltino Rusiją dėl ankstyvą rugpjūtį įvykdytos hibridinės atakos ir paskelbė atsakomąsias priemones. Lenkijos URM vadovas Radosławas Sikorskis, kalbėdamas Vokietijoje Veimare bendroje Veimaro trikampio (Vokietija, Prancūzija, Lenkija) užsienio reikalų ministrų spaudos konferencijoje, pareiškė Lenkiją palaikant Vokietijos sprendimą. Jis taip pat pranešė, kad Lenkija iškvietė Rusijos ambasadorių „pasmerkti aktus valstybinio terorizmo, vykdomo Rusijos Federacijos".
Kitos šalys taip pat atliko diplomatinius veiksmus. Lietuva iškvietė Rusijos ambasados atstovą ir pateikė dvi protestines notas – dėl Leipcigo incidento ir dėl tęstinių išpuolių prieš ukrainiečių civilius. Latvija rugsėjo 2 d. iškvietė Rusijos laikinąjį reikalų patikėtinį su protesto nota. Estija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Belgija, Nyderlandai ir Europos Sąjunga taip pat iškvietė Rusijos diplomatinių atstovybių atstovus. Estijos URM vadovas Margusas Tsahkna teigė, kad Rusijos tikslas – silpninti Vakarų vienybę ir nukreipti dėmesį nuo paramos Ukrainai.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos žiniasklaida pabrėžė platų Europos diplomatinių veiksmų mastą: aštuonios Europos valstybės kartu su ES prisijungė prie Lenkijos, iškviesdamos Rusijos diplomatus. Ji akcentavo Lenkijos ir Estijos pareigūnų retoriką, Rusijos veiksmus įvardijant kaip valstybinį terorizmą, pateikiant tai kaip pagrindą griežtesnėms priemonėms. Šaltiniai taip pat tiesiogiai susiejo Leipcigo sabotažą su Rusijos tęstiniais išpuoliais prieš Ukrainos civilius, įskaitant rugsėjo 1 d. smūgį Kijevui ir sričiai, kurį Lietuvos šaltiniai nurodė nusinešus dvylikos civilių gyvybes.
Kuo skiriasi pranešimai
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas rugpjūčio 30 d. gaisrą drone gaminančioje įmonėje Skaržysko-Kamiennoje įvardino kaip sabotažą, o analogiško gaisro Liubline tą pačią dieną atveju tyčinio padegimo versija dar neatmesta. Tai rodo skirtingus dviejų incidentų tikrumo vertinimo lygius, remiantis „Ukrinform".
Kontekstas
Sikorskis teigė, kad Rusija atsisakė dvišalio bendradarbiavimo su Lenkija – vietinio eismo pasienyje, istorikų ir vietos valdžios dialogo – ir vietoj to siekia pavergti Ukrainą. Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas anksčiau rugpjūčio 30 d. gaisrą drone gaminančioje įmonėje Skaržysko-Kamiennoje pavadino sabotažu, o Liublino įmonės gaisras tą pačią dieną dar neatmestas kaip tyčinis padegimas. Lietuvos protestinės notas Leipcigo incidentą siejo su Rusijos tęstiniais išpuoliais prieš ukrainiečių civilius, įskaitant rugsėjo 1 d. Kijevo ir srities smūgį, kuris, Lietuvos duomenimis, nusinešė dvylikos civilių gyvybių.