Danijos žvalgyba: Rusija artimiausiais mėnesiais stiprins hibridinį karą prieš Vakarus ir NATO

Kodėl tai svarbu

Danijos vertinimas yra oficialus NATO valstybės žvalgybinis dokumentas, o ne spėlionės žiniasklaidoje. Jame ne tik įspėjama apie augančią ribotos karinės atakos prieš Rytų flango sąjungininkę riziką, bet ir konkrečiai įvardijamos hibridinio karo taktikos: sabotažas, kibernetinės atakos, smūgiai prieš gynybos pramonę ir pagalbos Ukrainai tiekimo grandines, galimi išpuoliai prieš transportą į Ukrainą ir atgal bei „netikrų vėliavų“ operacijos su ukrainietiškais dronais. Danijos civilinės saugos agentūra reagavo pakeldama kibernetinių atakų grėsmės lygį ir nurodė turinti informacijos apie konkrečius sabotažo planus, o Estijos pozicija rodo platesnį sutarimą tarp NATO Rytų flango sąjungininkių.

Kas nutiko

Danijos gynybos žvalgybos tarnyba rugsėjo 24 d. paskelbė naują grėsmės vertinimą, kuriame prognozuoja, kad Rusija artimiausiais mėnesiais greičiausiai intensyvins hibridinį karą prieš Vakarų šalis ir NATO. Žvalgybos vadovas Thomasas Ahrenkielis interviu DR ir spaudos konferencijoje Kopenhagoje teigė, kad egzistuoja „nedidelė, tačiau auganti“ ribotos karinės atakos prieš NATO šalį Rytų flange, besiribojančią su Rusija, rizika. Dabartinis tokios atakos rizikos lygis vertinamas kaip „žemas", o tiesioginės invazijos į NATO narę požymių žvalgyba nenustatė, nors ir pažymėjo, kad atakos „negalima atmesti".

Tarp galimų ribotos atakos formų Ahrenkielis nurodė tolimojo veikimo smūgius dronais ar raketomis prieš Ukrainą remiančią infrastruktūrą, „netikrų vėliavų" operacijas naudojant ukrainietiškus dronus ir nedidelio Rusijos karių skaičiaus dislokavimą kaimyninėse NATO šalyse, galimai be nacionalinių skiriamųjų ženklų. Ahrenkielis taip pat įspėjo, kad Rusija hibridines atakas sutelkia prieš gynybos pramonę, Ukrainą remiančias įmones ir pagalbos Kyjivui tiekimo grandines, įskaitant galimus išpuolius ar sabotažą prieš transporto priemones, vykstančias į Ukrainą arba iš jos.

Danijos civilinės saugos agentūra reagavo į vertinimą ir pakėlė destruktyvių kibernetinių atakų grėsmės lygį nuo vidutinio iki aukšto, nurodydama, jog mano, kad Rusija mėgins vykdyti tokias atakas prieš Daniją, ir pabrėžė augančią Rusijos tendenciją prieš Europos NATO nares taikyti hibridinius metodus. Agentūra teigė turinti informacijos apie konkrečius sabotažo veiksmų prieš Daniją planus ir nurodė ypač didelę riziką dėl atakų su piktybine programine įranga, skirtų duomenims sunaikinti ar „operacinėms technologijoms" sutrikdyti. Danijos gynybos ministras pareiškė, kad saugumo situacija yra rimčiausia nuo Šaltojo karo pabaigos, tačiau pabrėžė, kad Danija neketina nutraukti paramos Ukrainai. Estijos gynybos ministerija „X" platformoje teigė, kad danų vertinimas daugiausia atitinka Estijos požiūrį, ir nurodė, jog kol kas nereikia kelti šalies ginkluotųjų pajėgų kovinės parengties, tačiau Estija „atidžiai stebi padėtį" ir „yra pasirengusi imtis ryžtingų priemonių", jei to prireiktų.

Kuo skiriasi pranešimai

Šaltiniuose nesutariama dėl Danijos gynybos ministro pavardės: kai kuriuose faktuose nurodomas Troelsas Lundas Poulsenas, kituose – Jeppe Bruus, o viename fakte pateikiama forma „Troels Lund Poulsen (Jeppe Bruus)". Visi šaltiniai sutaria dėl pareigų (gynybos ministras) ir teiginių turinio.

Kontekstas

Rugsėjo 23 d. Rusijos karinis sraigtasparnis pažeidė Lenkijos oro erdvę prie Braniewo, atskridęs iš Kaliningrado srities krypties, ir pasuko atgal. Anksti rugsėjo 2025 m. Rusijos karo laivas Baltijos jūroje tarptautiniuose vandenyse paleido dvi signalines raketas Danijos karinio sraigtasparnio link; Danija dėl šio incidento iškvietė Rusijos ambasadorių. Rugsėjo 18 d. Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas teigė, kad Rusijos hibridinės atakos dronais ir raketomis prieš Ukrainą remiančias šalis yra tikėtiniausias scenarijus artimiausiais mėnesiais, o smūgiai galimai oficialiai būtų pristatomi kaip nelaimingi atsitikimai. Rugpjūčio 6 d. „The Wall Street Journal" pranešė, kad JAV žvalgyba vertina, jog Putinas galimai testuos NATO pasirengimą kolektyvinei gynybai pasitelkęs kibernetines atakas, sabotažą ar ribotą invaziją į vieną Aljanso šalį tarp 2025 m. rudens ir 2029 m. Rugsėjo 17 d. CNN rašė, kad Rusijos hibridinė kampanija siekia didinti suvokiamą karo artėjimą ir didinti Ukrainos rėmimo kainą europiečiams, testuojant NATO pasiryžimą taikyti 5-ąjį straipsnį. Rugpjūtį Vokietija kaltino Maskvą dėl nesėkmingo dronų išpuolio Leipcigo oro uoste. Birželio 28 d. Lenkijos Užsienio žvalgybos agentūros vadovas pulkininkas Pawelas Szota viešai pareiškė, kad Rusija yra pasirengusi siųsti „mažuosius žaliuosius žmogelius" į Baltijos šalis; birželio 29 d. Lietuvos krašto apsaugos ministerija teigė, kad šiuo metu nėra objektyvių požymių, jog Rusija ruoštųsi plataus masto karinei atakai prieš Baltijos šalis.