Europos žvalgybos vadovai įspėja apie stiprėjančią Rusijos sabotažo kampaniją
Čekijos, Latvijos ir Švedijos žvalgybos tarnybų vadovai duodami interviu "The Guardian" teigė, kad Rusijos sabotažo kampanija Europoje artimiausiais mėnesiais stiprės. Jie kartu įvertino kibernetinių ir fizinių operacijų augimą, tačiau skirtingai vertino tikimybę, kad Rusija artimiausiu metu įsiverš į NATO šalies teritoriją. Švedijos žvalgybos vadovas incidentą su dronu Leipcigo oro uoste pavadino "lūžio tašku".
Pagrindiniai faktai
- Čekijos BIS vadovas Michalas Koudelka teigė, kad Rusija gali imtis riboto įsiveržimo į NATO šalį, provokacijų po svetima vėliava ar didelio masto įtakos operacijų per "mėnesius, o ne metus".
- Latvijos VDD vadovas Normundas Mežvietksas sakė, kad jo tarnyba "nematо neišvengiamo Rusijos puolimo požymių".
- Švedijos karinės žvalgybos vadovas Thomasas Nilssonas teigė nematąs ženklų, kad Maskva rimtai svarstytų tikras derybas dėl karo Ukrainoje nutraukimo.
- Visi trys žvalgybos vadovai sutiko, kad Rusijos sabotažo kampanija Europoje tikriausiai stiprės artimiausiais mėnesiais.
- Nilssonas Leipcigo oro uosto incidentą su sprogmenimis turinčiu dronu, kurį Vokietijos valdžia sieja su Rusijos žvalgyba, pavadino "lūžio tašku".
- Nilssonas išvardijo Rusijos tikslus: mažinti paramą Ukrainai, skaldyti NATO ir bauginti Europos gyventojus.
- Mežvietksas pažymėjo, kad Rusija pereina nuo chaotiškų sabotažo aktų ir padegimų prie atakų prieš konkrečius objektus, susijusius su Vakarų parama Ukrainai.
Kodėl tai svarbu
Trys aukšti Europos žvalgybos vadovai viešai įspėja apie augančią Rusijos sabotažo kampaniją Europoje, nukreiptą prieš šalis, palaikančias Ukrainą. Nors jie sutaria dėl sabotažo intensyvėjimo, jų vertinimai dėl galimoosiosos Rusijos įsiveržimo į NATO teritoriją išsiskiria — tai rodo esminį netikrumą dėl Maskvos artimiausių ketinimų. Pranešami Rusijos tikslai — mažinti Vakarų paramą Ukrainai, skaldyti NATO ir bauginti Europos visuomenes — tiesiogiai susiję su saugumo situacija aplink Ukrainą.
Kas nutiko
Čekijos, Latvijos ir Švedijos žvalgybos tarnybų vadovai — BIS vadovas Michalas Koudelka, VDD vadovas Normundas Mežvietksas ir Švedijos karinės žvalgybos vadovas Thomasas Nilssonas — "The Guardian" duodami interviu (paskelbti per praėjusią savaitę) teigė, kad Rusijos sabotažo kampanija Europoje artimiausiais mėnesiais tikriausiai stiprės. Koudelka pareiškė, kad Rusija galėtų imtis riboto įsiveržimo į NATO šalį, provokacijų po svetima vėliava ar didelio masto įtakos operacijų per "mėnesius, o ne metus"; dabartinę Kremliaus taktiką jis apibūdino kaip "eskalaciją siekiant deeskalacijos". Mežvietksas teigė, kad jo tarnyba "nematо neišvengiamo puolimo požymių", tačiau pripažino ženklus, kad Maskva ruošiasi ryžtingesniems veiksmams Europoje. Nilssonas teigė nematąs ženklų, kad Maskva rimtai svarstytų tikras derybas dėl karo Ukrainoje nutraukimo, ir Leipcigo oro uosto incidentą su sprogmenimis turinčiu dronu, kurį Vokietijos valdžia sieja su Rusijos žvalgyba, pavadino "lūžio tašku". Visi trys vadovai nurodė pagrindinius Rusijos sabotažo tikslus: mažinti paramą Ukrainai, skaldyti NATO ir bauginti Europos gyventojus. Mežvietksas pažymėjo, kad Rusija pereina nuo chaotiškų sabotažo aktų prie atakų prieš konkrečius objektus, susijusius su Vakarų parama Ukrainai.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos žiniasklaida daugiausia dėmesio skiria grėsmei Europos valstybėms ir pabrėžia, kad trys žvalgybos vadovai sutaria dėl sabotažo kampanijos intensyvėjimo. Akcentuojama Rusijos provokacijų prieš prie Rusijos ribojančias NATO šalis rizika bei aiškiai įvardyti tikslai: mažinti paramą Ukrainai, skaldyti NATO ir bauginti Europos gyventojus. Ukrainos žiniasklaida taip pat mini neseniai Lenkijos premjero ir Lietuvos užsienio reikalų ministro perspėjimus apie Rusijos hibridinio pasirengimo veiksmus.
Kuo skiriasi pranešimai
Čekijos BIS vadovas Koudelka vertina, kad ribotas Rusijos įsiveržimas į NATO šalį, provokacijos po svetima vėliava ar didelio masto įtakos kampanija galėtų įvykti per "mėnesius, o ne metus". Latvijos VDD vadovas Mežvietksas priešingai teigia, kad jo tarnyba "nematо neišvengiamo puolimo požymių", kartu pripažindamas, jog neaišku, ar Maskva turi konkrečius planus, ar tik siekia destabilizuoti ir skleisti baimę. Taip pat fiksuojamas platesnis politinis kontekstas: Baltijos šalių politikai, anksčiau kritikavę Vakarų Europos poziciją Rusijos atžvilgiu, dabar ragina Vakarų lyderius susilaikyti nuo kalbų apie neišvengiamą įsiveržimą, bijodami žalos savo visuomenėms ir ekonomikai.
Kontekstas
Interviu "The Guardian" buvo paskelbti atskirai per praėjusią savaitę. Vokietijos valdžia sieja incidentą su sprogmenimis turinčiu dronu Leipcigo oro uoste su Rusijos žvalgyba; Švedijos žvalgybos vadovas šį atvejį pavadino "lūžio tašku". Rugsėjo 17 d. Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas teigė, kad Rusija gali ruoštis hibridinėms atakoms prieš NATO valstybes. Rugsėjo 18 d. Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pareiškė, kad šalies žvalgyba turi duomenų apie Rusijos hibridinės operacijos prieš Ukrainą palaikančias šalis rengimą. Baltijos šalių politikai, anksčiau kritikavę Vakarų Europos poziciją Rusijos atžvilgiu, dabar ragina Vakarų lyderius susilaikyti nuo kalbų apie neišvengiamą įsiveržimą.