Danijos žvalgyba: Rusija pradėjo sabotažo operacijas prieš Danijos įmones, tiekiančias prekes Ukrainai
Danijos saugumo ir žvalgybos tarnybos (PET) vyriausioji analitikė Josephine Christensen spalio 7 d. Kopenhagoje vykusioje vidaus saugumo konferencijoje pareiškė, kad Rusija pradėjo sabotažo operacijas prieš Danijos įmones, tiekiančias prekes Ukrainai. Jos teigimu, Rusija prieš tai padarė išvadą, kad ankstesni plataus masto išpuoliai nesulaikė Vakarų ir NATO nuo paramos Ukrainai, ir dabar bando smogti taikiniams, turintiems tiesioginės įtakos frontui, ypač ginklų gamybai. Rusija vis dažniau verbuoja nepasiruošiusius tarpininkus, tarp jų benamius ir narkomanus, per „Telegram“ ir kitas socialines platformas. Rusijos ambasada Kopenhagoje šiuos kaltinimus atmetė kaip nepagrįstus.
Pagrindiniai faktai
- Spalio 7 d. PET vyriausioji analitikė Josephine Christensen Kopenhagoje pareiškė, kad Rusija pradėjo sabotažo operacijas prieš Danijos įmones, tiekiančias prekes Ukrainai.
- Christensen pavadino tai reikšmingu Maskvos hibridinio karo eskalavimu.
- Anot PET, pavasarį Rusija daug planavo, bet vykdė mažai operacijų; iki vasaros pradžios vykdytų operacijų skaičius išaugo.
- Rusija padarė išvadą, kad ankstesni plataus masto išpuoliai nesulaikė Vakarų ir NATO nuo paramos Ukrainai, ir siekia taikinių, turinčių tiesioginės įtakos frontui – ypač ginklų gamybos.
- Maskva išlaiko politinę operacijų kontrolę, tačiau auga vykdytojų operatyvinis drąsumas, teigė PET.
- Rusija vis dažniau verbuoja nepasiruošusius tarpininkus – benamius, narkomanus – per „Telegram“ ir socialinius tinklus; verbavimas prasideda nuo žvalgybos ar fotografavimo, vėliau perauga į sabotažą.
- Rusijos ambasada Kopenhagoje kaltinimus atmetė kaip nepagrįstus.
Kas nutiko
Spalio 7 d. Kopenhagoje vidaus saugumo konferencijoje Danijos saugumo ir žvalgybos tarnybos (PET) vyriausioji analitikė Josephine Christensen pareiškė, kad Rusija pradėjo sabotažo operacijas prieš Danijos įmones, tiekiančias prekes Ukrainai. Jos vertinimu, tai rodo reikšmingą Maskvos hibridinio karo eskalavimą. Anot PET, pavasarį Rusijos veikloje dominavo planavimas, o realių operacijų buvo labai mažai; iki vasaros pradžios vykdytų operacijų skaičius ženkliai išaugo. Rusija, PET duomenimis, padarė išvadą, kad ankstesni plataus masto išpuoliai nesulaikė Vakarų valstybių ir NATO nuo paramos Ukrainai, todėl dabar bando smogti taikiniams, turintiems tiesioginės įtakos frontui – konkrečiai ginklų gamybai. PET taip pat nurodė, kad Maskva išlaiko politinę operacijų kontrolę, tačiau auga vykdytojų operatyvinis drąsumas. Tarnyba pranešė, kad Rusija vis dažniau naudoja nepasiruošusius tarpininkus – benamius ir narkomanus – verbuojamus per „Telegram“ ir kitas socialines platformas; verbavimas paprastai prasideda nuo paprastų užduočių, tokių kaip žvalgyba ar fotografavimas, o vėliau perauga į tikras sabotažo operacijas. Christensen pabrėžė, kad „tai gali būti bet kas, kas tiesiog nori greitai užsidirbti. Jei pirmas žmogus nesugeba, jie meta kitą, kol pasiekia tikslą“. Rusijos ambasada Kopenhagoje kaltinimus atmetė kaip nepagrįstus Danijos institucijų pretenzijas.
Kuo skiriasi pranešimai
Rusijos ambasada Kopenhagoje atmetė Danijos žvalgybos kaltinimus kaip nepagrįstus, tuo tarpu PET ir kitos Vakarų žvalgybos tarnybos viešai priskiria sabotažo kampaniją Rusijos specialiosioms tarnyboms.
Kontekstas
2025 m. rugsėjį, prieš ES aukščiausiojo lygio susitikimą Danijoje, dronai sutrikdė oro eismą šešiuose Danijos oro uostuose, įskaitant Kopenhagą; premjerė Mette Frederiksen šį incidentą pavadino hibridine ataka prieš šalį. Rugsėjo pradžioje Danijos policijos žvalgybos tarnybos kontržvalgybos skyriaus vadovas Emil Grøsholm viešai įspėjo, kad Rusija rengia sabotažą prieš Danijos gynybos įmones, susijusias su karine parama Ukrainai. Spalio pradžioje Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos direktoratas įspėjo ES ir NATO nares apie rengiamus Rusijos sabotažo veiksmus jų teritorijose. Rugsėjo 24 d. NATO vyriausiasis sąjungininkų vadas Europoje generolas Alexus Grynkewich pareiškė, kad Aljansas stiprina žvalgybos informacijos mainus reaguodamas į sabotažo ir kitų incidentų, tikriausiai susijusių su Rusija, seriją; tą pačią dieną Danijos gynybos žvalgybos tarnyba pranešė apie „nedidelę, bet augančią“ riziką, kad Rusija artimiausiais mėnesiais pradės ribotą karinę ataką prieš vieną ar kelias kaimynines NATO šalis. Spalio 5 d. Vokietijos federalinės žvalgybos tarnybos (BND) vadovas Martin Jäger įspėjo, kad Vokietija rizikuoja būti įtraukta į smurtinį konfliktą dėl Rusijos prieš Europos demokratijas vykdomos „šešėlinio karo“. Neseniai Europoje Rusijai priskiriami sabotažo atvejai apima rugpjūtį mėgintą drono ataką Leipcigo-Halės oro uoste bei rugpjūčio 15-osios naktį Taline įvykdytą gynybos įmonės „Milrem Robotics“ pastato padegimą, kurį Estijos institucijos oficialiai priskyrė Rusijos specialiosioms tarnyboms.