Estija apkaltino Rusijos specialiąsias tarnybas sabotuojant Milrem Robotics pastatą Taline
Estijos saugumo tarnyba (Kapo) priėjo prie išvados, kad rugpjūčio 14–15 naktį įvykdytas Estijos gynybos bendrovės „Milrem Robotics“ pastato Taline padegimas buvo iš anksto suplanuota sabotažo operacija, kurią užsakė Rusijos specialiosios tarnybos. Trys įtariamieji, Latvijos piliečiai, buvo sulaikyti Latvijoje ir perduoti Estijai. rugsėjo 29 d. Estijos URM iškvietė Rusijos laikinąjį reikalų patikėtinį, o Kremlius kaltinimus atmetė kaip nepagrįstus.
Pagrindiniai faktai
- Rugpjūčio 14–15 naktį Taline, Lasnamės rajone (Betoni gatvė), užsidegė gynybos bendrovės „Milrem Robotics" pastatas
- Estijos vidaus saugumo tarnyba (Kapo) padegimą įvertino kaip sąmoningą, iš anksto suplanuotą sabotažą, užsakytą Rusijos specialiųjų tarnybų
- Trys įtariamieji – Latvijos piliečiai – buvo sulaikyti Latvijoje (du – rugpjūčio 17 d., trečiasis – rugpjūčio 18 d.) ir rugsėjo 17–18 d. perduoti Estijai
- Rugsėjo 29 d. Estijos URM iškvietė Rusijos laikinąjį reikalų patikėtinį Lenarą Salimuliną
- Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas Estijos kaltinimus pavadino „nepagrįstais, neapgalvotais, neatitinkančiais tikrovės"
- „Milrem Robotics" tiekia Ukrainai THeMIS bepiločius antžeminius transporto priemones bendradarbiaudama su ES šalimis
Kodėl tai svarbu
Tai pirmas oficialiai Rusijos valstybės remtu sabotažu įvardytas incidentas Estijos teritorijoje šiais metais – NATO ir ES narėje, todėl incidentas kelia klausimą dėl Aljanso kolektyvinio atsako. „Milrem Robotics" tiekia Ukrainai THeMIS bepiločius antžeminius transporto priemones, tad ataka buvo nutaikyta ne į atsitiktinį civilinį objektą, o į Ukrainos gynybos tiekimo grandinės mazgą. Estijos sprendimas išsikviesti Rusijos laikinąjį reikalų patikėtinį rodo diplomatinę eskalaciją tarp Talino ir Maskvos dėl atsakomybės už ataką. Platesniame kontekste tai sutampa su Vakarų žvalgybos pranešimais apie naują Rusijos sabotažo bangą prieš Europos gynybos pramonės įmones.
Kas nutiko
Rugpjūčio 14–15 naktį Talino Lasnamės rajone, Betoni gatvėje, esančiame Estijos gynybos bendrovės „Milrem Robotics" pastate kilo gaisras; ugnis buvo greitai lokalizuota, žmonių gyvybėms pavojaus nekilo. Rugsėjo 29 d. Estijos vidaus saugumo tarnyba (Kapo) paskelbė, jog tai buvo sąmoningai suplanuota sabotažo operacija, užsakyta Rusijos specialiųjų tarnybų, ir kad atakos būdas dera su kitais Rusijos vardu Europoje vykdytais sabotažo aktais. Premjeras Kristen Michal pareiškė, jog Estija gali visiškai pasitikėdama tai patvirtinti. Kapo vadovas Margas Palosonas pabrėžė, kad grėsmė išlieka, ir paragino Ukrainą remiančias organizacijas bei gynybos pramonės įmones stiprinti fizinio ir kibernetinio saugumo priemones. Trys įtariamieji – Latvijos piliečiai – rugpjūčio 17–18 d. buvo sulaikyti Latvijoje, o rugsėjo 17–18 d. perduoti Estijai; kratos metu Latvijoje rasta duomenų laikmenų ir daiktų, galėjusių būti panaudoti padegimui. Rugsėjo 29 d. Estijos URM iškvietė Rusijos laikinąjį reikalų patikėtinį Lenarą Salimuliną. Užsienio reikalų ministras Margusas Cachkna tokius veiksmus pavadino visiškai nepriimtinais. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas kaltinimus atmetė kaip nepagrįstus ir neatitinkančius tikrovės. Tęsiamas baudžiamasis tyrimas tikslioms aplinkybėms nustatyti.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos žiniasklaida ir agentūros šią istoriją pateikia kaip Rusijos sabotažą prieš Ukrainos gynybos tiekimo grandinę, akcentuodamos, kad „Milrem Robotics" tiekia THeMIS bepiločius antžeminius transporto priemones Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Ukrainos URM vadovas Andrijus Sybiha pasmerkė sabotažą ir išreiškė visišką solidarumą su Estija. Ukrainos žiniasklaida ypač išryškina Estijos lyderių pareiškimus, kad 0,25 % BVP parama Ukrainai bus tęsiama ir kad Europos parama Ukrainai nesibaigs – tai rodo sąjungininkų ryžto tęstinumą nepaisant spaudimo. Estijos ir Rusijos pareiškimų apsikeitimas pristatomas kaip tiesioginė Maskvos ir Talino (o netiesiogiai – ir Kijevo) konfrontacija.
Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai
Tarptautinė žiniasklaida (JAV, Didžiosios Britanijos ir Honkongo) akcentuoja Estijos kaltinimus ir platesnį Rusijos sabotažo prieš Europą kontekstą, įskaitant NATO, ES ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono reakcijas. Pranešimuose pabrėžiama, kad Latvijos įtariamieji anksčiau gyveno Rusijoje ir dalyvavo ankstesniuose išpuoliuose; Margas Palosonas šią ataką pavadino pirmąja sėkminga Rusijos ataka Estijoje šiais metais. Daugiau dėmesio skiriama Kremliaus kaltinimų atmetimui ir Vakarų žvalgybos pranešimams, kad Rusija verbauja vietos nusikaltėlių grupuotes išpuoliams prieš Europos ginkluotės gamyklas. Tarptautinis akcentas – politinės ir saugumo pasekmės NATO ir ES vienybei, o ne tiesioginis poveikis Ukrainos tiekimo linijoms.
Kuo skiriasi pranešimai
Šaltiniai nesutaria dėl dviejų punktų. Pirma, dalis šaltinių rašo, kad Latvijoje buvo sulaikyti ir į Estiją perduoti visi trys įtariamieji, kiti teigia, jog Latvijoje buvo sulaikyti tik du iš jų. Antra, kai kurie šaltiniai teigia, kad rugsėjo 29 d. Rusija dar nebuvo oficialiai komentavusi Estijos kaltinimų, o kiti cituoja Kremliaus atstovą Dmitrijų Peskovą, kuris tą pačią dieną kaltinimus viešai atmetė kaip nepagrįstus.
Kontekstas
„Milrem Robotics" gamina THeMIS bepiločius antžeminius transporto priemones ir bendradarbiaudama su ES šalimis tiekia jas Ukrainai; birželį bendrovė Nyderlanduose atidarė Nyderlandų vyriausybės finansuojamą gamybos liniją papildomiems 100 vienetų Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Vakarų žvalgybos šaltiniai pranešė, kad Rusija verbia vietos nusikaltėlių grupuočių narius naujai sabotažo bangai prieš Europos gynybos pramonės objektus; 2025 m. panašūs įtariami incidentai registruoti Vokietijoje, Bulgarijoje, Italijoje, Slovakijoje ir Lenkijoje. Estijos gynybos ministras Martinas Heremas pareiškė, kad Estija ir toliau skirs 0,25 % BVP Ukrainos paramai nepaisant Rusijos grasinimų ir sabotažo. Įtariamieji Latvijoje buvo sulaikyti rugpjūčio 17–18 d. ir Estijai perduoti rugsėjo 17–18 d.; kratos metu Latvijoje rasta duomenų laikmenų ir daiktų, tinkamų padegimui.