Lietuva stiprina naujos elektros pastotės „Gizay“ apsaugą prie Kaliningrado
Lietuva planuoja gerokai sustiprinti naujos elektros pastotės „Gizay“, kuri bus pastatyta maždaug 30 km į vakarus nuo Rusijos Kaliningrado srities, fizinę apsaugą. Pastotė, kurios plotas sieks 35 hektarus, bus pirmoji nauja energetikos infrastruktūros objektas regione nuo 2022 metų. „Litgrid“ vadovas Andrius Semėškevičius teigia, kad objektas bus projektuojamas atsižvelgiant į hibridines grėsmes, įskaitant dronų smūgius, sunkvežimių sprogdinimus ir požeminius tunelius.
Pagrindiniai faktai
- Pastotė „Gizay" bus pastatyta maždaug 30 km į vakarus nuo Rusijos Kaliningrado srities.
- Objekto plotas – 35 hektarai; tai pirmasis naujas energetikos infrastruktūros objektas regione nuo 2022 metų.
- Aplink pastotę bus įrengta tvora, atlaikanti sunkvežimio sprogdinimą.
- Bus įrengtos požeminių tunelių aptikimo sistemos ir specialūs gelžbetonio konstrukcijos, saugančios transformatorius nuo dronų smūgių.
- „Litgrid" vadovas Andrius Semėškevičius teigė, kad projektuojama atsižvelgiant į galimybes apsiginti nuo Shahed tipo dronų, galinčių avariniu būdu nutūpti su 100 kg sprogmenų.
- Lietuvos ginkluotosios pajėgos konsultuoja „Litgrid" dėl kritinės energetikos infrastruktūros fizinės apsaugos.
- „Gizay" yra svarbus Baltijos šalių energetinio tinklo sąsajos su Lenkija ir ES elementas.
Kodėl tai svarbu
Pastotė „Gizay" yra esminis Baltijos šalių elektros tinklo sujungimo su Lenkija ir visa ES mazgas. Kadangi ji yra maždaug 30 km nuo Kaliningrado srities – jautrios NATO rytinio flango vietos – jos apsauga įgauna ne tik energetinę, bet ir saugumo reikšmę. Tai pirmasis naujas energetikos objektas regione po 2022 metų Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, o jo projektavimas tiesiogiai atspindi pamokas, išmoktas iš hibridinio karo Ukrainoje.
Kas nutiko
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid" pristatė naujos pastotės „Gizay" fizinės apsaugos planus. Objekto plotas sieks 35 hektarus, o vieta parinkta maždaug 30 km į vakarus nuo Kaliningrado srities. Pastotė bus pirmoji nauja energetikos infrastruktūros objektas regione nuo 2022 metų. „Litgrid" vadovas Andrius Semėškevičius paaiškino, kad anksčiau tinklas buvo projektuojamas pirmiausia atsižvelgiant į gamtos stichijas, tačiau dabar svarstomos visos įmanomos hibridinės ir nehibridinės grėsmės. Aplink objektą bus įrengta tvora, atlaikanti sunkvežimio sprogdinimą, požeminių tunelių aptikimo sistemos ir specialūs gelžbetonio konstrukcijos, saugančios transformatorius nuo dronų smūgių. Semėškevičius pabrėžė, kad net vieno drono smūgis dėl 35 hektarų ploto padarytų žalą tik ribotai įrangai. Lietuvos ginkluotosios pajėgos konsultuoja „Litgrid" dėl fizinės apsaugos priemonių.
Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai
Lietuvos premjeras Mindaugas Sinkevičius teigė, kad šalis yra parengusi evakavimo planus potencialių Rusijos grėsmių atveju, bet pabrėžė, kad Lietuva „nekapituliuos", jei bus užpulta. Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas, reaguodamas į Valstybės Dūmos rinkimus, įspėjo, kad Kremlius stiprėja ir galima tikėtis naujų provokacijų Europoje. Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas teigė, kad žvalgybos duomenys rodo Rusijos „planus hibridiniais smūgiais prieš šalis, palaikančias Ukrainą". Šie pareiškimai rodo, kad Baltijos ir Rytų Europos šalys grėsmes vertina labai rimtai, o „Gizay" projekto apsaugos sprendiniai atspindi bendrą regiono pasirengimą hibridinio karo scenarijams.
Kontekstas
„Gizay" yra svarbi Lietuvos elektros tinklo sinchronizacijos su kontinentine Europa dalis, užtikrinanti Baltijos šalių elektros energetikos sąsają su Lenkija ir visa ES. Nuo pat projekto pradžios jis buvo laikomas strateginiu objektu, tačiau iki 2022 metų projektuotojai pirmiausiai atsižvelgdavo į gamtinius pavojus. Po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą ir patirties, susijusios su dronų smūgiais prieš energetikos infrastruktūrą, planavimo paradigma pasikeitė: dabar atsižvelgiama į hibridines ir nehibridines grėsmes. Lietuvos pareigūnai ne kartą viešai teigė, kad šalis yra pasirengusi galimoms Rusijos grėsmėms, o Lenkijos žvalgyba, pasak premjero Donaldo Tusko, fiksuoja Rusijos planus prieš šalis, remiančias Ukrainą.