Kroatijos teismas atidėjo Журавльов ekstradicijos Vokietijai bylos svarstymą „Nord Stream“ sabotažo byloje
Kroatijos teismas turėjo 4 dieną nagrinėti ukrainiečio Volodymyro Zhuravlovo ekstradiciją Vokietijai dėl „Nord Stream“ dujotiekių sabotažo, tačiau posėdis buvo atidėtas. Vokietija atnaujino Europos arešto orderį ir papildė jį nauja kvalifikacija – „karo nusikaltimas“. Informaciją apie atidėjimą pranešė Zhuravlovą ginanti advokatų kontora Katerynchuk, Moor and Partners.
Pagrindiniai faktai
- 4 dieną Kroatijoje turėjo įvykti teismo posėdis dėl Volodymyro Zhuravlovo ekstradicijos Vokietijai „Nord Stream“ sabotažo byloje
- Posėdis buvo atidėtas
- Vokietija atnaujino Europos arešto orderį ir pridėjo kvalifikaciją „karo nusikaltimas“
- Apie atidėjimą pranešė Zhuravlovą ginanti advokatų kontora Katerynchuk, Moor and Partners
- Zhuravlovas buvo sulaikytas Kroatijoje rugpjūčio 19 d. ir jam pateikti kaltinimai dėl sprogdinimo organizavimo, antikonstitucinės sabotažo ir objektų sunaikinimo
- Vokietijos tyrimo duomenimis, Zhuravlovas buvo vienas iš narų, padėjusių sprogmenis ant dujotiekių
- Vokietijos tyrėjai jau trečią kartą bando sulaikyti Zhuravlovą – 2024 m. jo mėginta suimti Lenkijoje, tačiau jam pavyko išvykti į Ukrainą
Kodėl tai svarbu
Posėdžio atidėjimas pratęsia ekstradicijos procesą ir rodo, kad Vokietijos prokuroras plečia teisinę sabotažo kvalifikaciją – nuo bendrų nusikaltimų prie „karo nusikaltimo“, o tai gali turėti didelių pasekmių visam bylos kontekstui ir Ukrainos piliečių, įtariamų dalyvavus sabotaže, teisiniam statusui.
Kas nutiko
4 dieną Kroatijoje buvo numatytas teismo posėdis dėl ukrainiečio Volodymyro Zhuravlovo ekstradicijos Vokietijai „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ sabotažo byloje. Posėdis buvo atidėtas, nes Vokietijos pusė atnaujino Europos arešto orderį ir papildė jį nauja kvalifikacija – „karo nusikaltimas“. Apie atidėjimą pranešė Zhuravlovą atstovaujanti advokatų kontora Katerynchuk, Moor and Partners, kuri nurodė, kad tai reiškia naują etapą kovoje dėl Ukrainos piliečio teisių. Zhuravlovas buvo sulaikytas Kroatijoje rugpjūčio 19 d. ir apkaltintas bendru sprogdinimo organizavimu, antikonstitucine sabotažu bei objektų sunaikinimu. Vokietijos tyrimo duomenimis, jis buvo vienas iš narų, padėjusių sprogmenis ant Baltijos jūros dugne esančių dujotiekių. Tai jau trečias Vokietijos tyrėjų bandymas sulaikyti Zhuravlovą – 2024 m. jo mėginta suimti Lenkijoje, tačiau jam pavyko išvykti į Ukrainą, o 2025 m. rugsėjį, po sulaikymo Lenkijoje, Lenkijos teismas atsisakė jį išduoti Vokietijai. Pagrindinis įtariamasis byloje yra Serhijus Kuznecovas, laikomas sabotažo grupės vadu; jis neigia kaltinimus, buvo sulaikytas Italijoje 2025 m. rugpjūtį, rudenį išduotas Vokietijai, o 2026 m. liepos 1 d. oficialiai apkaltintas. Jo teismas numatytas Hamburge spalio pabaigoje.
Kuo skiriasi pranešimai
Šaltiniuose nesutariama dėl dviejų datų: Бабель nurodo, kad Zhuravlovas Kroatijoje buvo sulaikytas rugpjūčio 19 d., o НВ – kad sulaikymas įvyko 2026 m. rugpjūtį. Be to, Бабель teigia, kad Kuznecovas Vokietijai buvo išduotas 2025 m. lapkritį, tuo tarpu НВ nurodo „2025 m. rudenį“.
Kontekstas
2022 m. rugsėjo 26 d. naktį Baltijos jūros dugne nugriuvo trys iš keturių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ vamzdynų gijų – sprogdintojai sunaikino jas po vandeniu, o ketvirtoji gija liko nepaliesta. Tuo metu abi dujotiekiai neveikė, tačiau buvo užpildyti techninėmis dujomis. 2025 m. rugpjūtį Vokietijos tyrėjai išdavė arešto orderius šešiems Ukrainos piliečiams, įtariamiems sabotažu. Pagrindinis įtariamasis – Serhijus Kuznecovas, laikomas grupės vadu, kuris neigia kaltinimus; jis buvo sulaikytas Italijoje 2025 m. rugpjūtį ir rudenį išduotas Vokietijai. 2026 m. liepos 1 d. Vokietijos prokuroras oficialiai pateikė jam kaltinimus, o teismas numatytas Hamburge spalio pabaigoje. Vokietijos pusė kalba apie vadinamąjį Ukrainos „valstybinį pėdsaką“ byloje, tačiau liepos 9 d. Ukrainos generalinė prokuratūra pranešė, kad jos tyrimas nerado įrodymų dėl Ukrainos, jos institucijų ar pareigūnų dalyvavimo sabotaže. „The Wall Street Journal“, remdamasi šaltiniais, rašė, kad 2022 m. operaciją planavo keli aukšto rango Ukrainos karininkai ir verslininkai, o ji buvo įvykdyta iš paprastos burlaivio, naudojant viešai prieinamus jūros dugno žemėlapius. Rusija kaltino dėl sprogimų Jungtinę Karalystę, tačiau Londonas šiuos kaltinimus atmetė.