Pulos teismas leido išduoti ukrainietį Žuravlovą Vokietijai „Nord Stream“ sabotažo byloje
Pulos apylinkės teismas Kroatijoje nusprendė leisti išduoti Ukrainos pilietį Volodymyrą Žuravlovą Vokietijai, kur jis įtariamas dalyvavus 2022 m. rugsėjo „Nord Stream“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekių sabotaže. Teismo sprendimas priimtas rugsėjo 18 d., rašytinis variantas šalims išduotas po penkių dienų. Advokatas sprendimą vadina „šališku“ ir „politiniu“; gynyba ketina jį skųsti. Žuravlovas kaip protestą paskelbė neribotą bado streiką.
Pagrindiniai faktai
- Pulos apylinkės teismas Kroatijoje leido išduoti Volodymyrą Žuravlovą Vokietijai.
- Sprendimas priimtas rugsėjo 18 d., rašytinis pranešimas šalims išsiųstas penkiomis dienomis vėliau.
- Vokietija įtaria Žuravlovą dalyvavus „Nord Stream“ ir „Nord Stream 2“ sabotaže.
- Kroatijos VRM, sprendimui įsigaliojus, perduos Žuravlovą Vokietijos institucijoms.
- Ukrainos advokatas Mykola Katerynchuk sprendimą pavadino „šališku“ ir „politiniu“; gynyba ketina skųsti.
- Žuravlovas paskelbė neribotą bado streiką protestuodamas prieš išdavimą.
- Teisėjų kolegijai vadovavo teisėja Edvina Sujević.
Kodėl tai svarbu
Sprendimas priartina vieną iš įtariamų narų prie teismo Vokietijoje dėl didelio atgarsio sulaukusios sabotažo bylos ir atnaujina diskusijas dėl „Ukrainos valstybinio pėdsako“, kurį mini Vokietijos prokurorai, ir oficialų Kijevo paneigimą.
Kas nutiko
Pulos (Kroatija) apylinkės teismas nusprendė leisti išduoti Ukrainos pilietį Volodymyrą Žuravlovą Vokietijai, kur jis įtariamas dalyvavus 2022 m. rugsėjo 26 d. Baltijos jūros dugne įvykdytuose „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekių sprogimuose, sunaikinusiose tris iš keturių vamzdyno atkarpų. Teisėjų kolegija, vadovaujama teisėjos Edvinos Sujević, sprendimą priėmė rugsėjo 18 d.; rašytinis sprendimas šalims pateiktas penkiomis dienomis vėliau. Įsiteisėjus sprendimui, Kroatijos vidaus reikalų ministerija perduos Žuravlovą Vokietijos kompetentingoms institucijoms. Žuravlovas reaguodamas į sprendimą paskelbė neribotą bado streiką. Ukrainos gynėjas Mykola Katerynchuk teismo sprendimą pavadino „šališku“ ir „politiniu“; gynyba ketina jį apskųsti. Anksčiau, 2025 m. spalį, Lenkijos teismas Žuravlovą buvo paleidęs iš kalinimo ir atsisakė jį išduoti Vokietijai. Kitas įtariamasis Serhijus Kuznecovas, Vokietijos tyrėjų laikomas grupuotės vadu, 2025 m. vasarą buvo sulaikytas Italijoje, o rudenį išduotas Vokietijai; 2026 m. liepos 1 d. jam buvo oficialiai pateikti kaltinimai.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos žiniasklaida ypač akcentuoja, kad Žuravlovas yra Ukrainos pilietis, o gynyba teismo sprendimą vertina kaip „šališką“ ir „politinį“. Šaltiniai cituoja Ukrainos advokato Mykolos Katerynčiuko raginimą Ukrainos generalinei prokuratūrai siekti Žuravlovo išdavimo į Ukrainą, o ne Vokietiją. Plačiai perteikiami Ukrainos valdžios atstovų paneigimai: prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimas, kad Ukraina nedalyvauja „Nord Stream“ sabotažo operacijose, ir Generalinės prokuratūros išvada, jog Ukrainos, jos institucijų ar pareigūnų dalyvavimo sabotaže nenustatyta.
Kontekstas
2022 m. rugsėjo 26 d. naktį Baltijos jūros dugne sprogo trys iš keturių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ vamzdyno atkarpų. Lenkija ir Ukraina kaltino Rusiją; Rusija kaltino „anglosaksus“ ir neigė savo dalyvavimą. 2024 m. vasarį Danijos teisėsauga tyrimą užbaigė dėl trūkstamo pagrindo inicijuoti baudžiamąją bylą; analogišką sprendimą priėmė ir Švedija. 2025 m. rugpjūtį Vokietijos žiniasklaida pranešė apie šešių Ukrainos piliečių arešto orderius. Pagrindinis įtariamasis Serhijus Kuznecovas, Vokietijos tyrėjų laikomas sabotažą vykdžiusios grupuotės vadu, 2025 m. vasarą buvo sulaikytas Italijoje, o rudenį išduotas Vokietijai; 2026 m. liepos 1 d. jam oficialiai pateikti kaltinimai, teigiant, kad jis su grupe veikė kaip Ukrainos kariškiai. Vokietija teigia nustatžiusi „Ukrainos valstybinį pėdsaką“, ko Ukraina neigia.