Trumpas ir Putinas susitaro dėl rusiškos dyzelino tiekimo; Trumpas ragina Ukrainą rinktis naują prezidentą
2026 m. spalio 9 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas telefonu kalbėjosi su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu ir susitarė dėl 300 tūkst.–3 mln tonų rusiškos dyzelino tiekimo JAV ir pasaulio rinkoms. Po pokalbio Trumpas viešai atakavo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, pareiškęs, kad „Ukrainai laikas pasirinkti naują prezidentą". Putinas pokalbio metu kaltino Ukrainą dėl pažangos stokos taikos derybose ir pabrėžė, kad Rusijos karo tikslai – prilygstantys pilnai Ukrainos kapituliacijai – nesikeičia. Zelenskis susitarimą pavadino „silpnumu“ ir „dovana Putinui“, o Majamyje vykusios JAV, Ukrainos, Europos ir NATO derybos nutrauktos prieš laiką. Kongrese paskelbta apie dvipartį įstatymo projektą, blokuojantį rusiškos naftos pirkimus.
Pagrindiniai faktai
- 2026 m. spalio 9 d. Trumpas telefonu kalbėjosi su Putinu; susitarta dėl 300 tūkst.–3 mln tonų rusiškos dyzelino tiekimo JAV ir pasaulio rinkoms.
- JAV iždo generalinė licencija leidžia operacijas su rusiškos kilmės dyzelinu iki 2027 m. balandžio 7 d.
- Trumpas pareiškė, kad „Ukrainai laikas pasirinkti naują prezidentą", ir kaltino Zelenskį galėjus baigti karą, tačiau to nepadarius.
- Putinas pokalbyje kaltino Ukrainą dėl pažangos stokos derybose ir patvirtino, kad Rusijos tikslai (prilygstantys Ukrainos kapituliacijai) nesikeičia.
- Majamyje vykusios JAV, Ukrainos, Europos ir NATO derybos dėl deeskalacijos baigtos prieš laiką; Ukrainos delegacija išvyko namo.
- Spalio 10 d. kongresmenas Brianas Fitzpatrickas paskelbė dvipartį įstatymo projektą „Ronald Reagan Peace Through Strength Act“, blokuojantį rusiškos naftos pirkimus.
- Elonas Muskas „X“ parašė „Zelenskis per toli nuėjo“ ir pritarė, kad Ukrainai laikas gauti naują lyderį.
Kodėl tai svarbu
Susitarimas leidžia Rusijai vėl eksportuoti dyzeliną į JAV ir pasaulio rinkas, o kritikai jį vertina kaip karo mašinos finansavimą ir Ukrainos derybinės pozicijos silpninimą. Trumpo raginimas keisti prezidentą tiesiogiai kvestionuoja Zelenskio legitimumą. Majamyje nutrūkusios derybos ir bipartis įstatymo projektas rodo augantį pasipriešinimą JAV Kongrese.
Kas nutiko
Spalio 9 d. Donaldas Trumpas telefonu kalbėjosi su Vladimiru Putinu ir pranešė apie „itin sėkmingą pokalbį", kurio metu susitarta dėl 300 tūkst.–3 mln tonų rusiško dyzelino tiekimo JAV ir pasaulio rinkoms; JAV iždas išdavė bendrąją licenciją, galiojančią iki 2027 m. balandžio 7 d., o Kremlius pirmą laiką atšaukė 2026 m. liepą įvestą dyzelino eksporto draudimą. Po pokalbio Trumpas pareiškė, kad Putinas „labai norėtų susitarti" baigti karą, ir apkaltino Zelenskį galėjus jį baigti, tačiau to nepadarius; viešai paragino Ukrainą „pasirinkti naują prezidentą". Volodymyras Zelenskis susitarimą pavadino silpnumu ir „dovana Putinui gimtadienio proga", pažymėjo, kad JAV lygiagrečiai tuo metu Majamyje vedė derybas su Ukrainos komanda, kuri, pasak jo, buvo naudojama kaip „ekranas". Putinas, anot jo padėjėjo Jurijaus Ušakovo, atmetė galimybę pradėti derybas ir patvirtino, kad Rusijos tikslai – prilygstantys pilnai Ukrainos kapituliacijai – nesikeičia; remiantis ISW analize, Putino teiginiai apie Ukrainos smūgius į rusišką rinkimų infrastruktūrą yra nepagrįsti. Majamyje vykusios JAV, Ukrainos, Europos ir NATO derybos baigtos prieš laiką; Ukrainos delegacija spalio 10 d. išvyko namo.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos žiniasklaida akcentuoja, kad Putinas pokalbį panaudojo nepagrįstiems kaltinimams Ukrainai dėl derybų strigimo ir rėmėsi ISW išvadomis apie melagingas žinias apie smūgius į rinkimų infrastruktūrą. Zelenskio vertinimu, JAV sprendimas yra „silpnumas", „dovana Putinui“ ir kelis milijardus suteiksianti galimybę tęsti teroro aktus prieš Ukrainos miestus; Majamio derybos nutrauktos prieš laiką, o Ukrainos delegacija – pasak jo – naudota kaip „ekranas“. Ukrainos URM vadovas Andrijus Sybiha pabrėžė, kad sprendimą dėl lyderio priima tik Ukrainos žmonės. Šaltiniai taip pat išryškina Kitą Kelloggą ir Borisą Johnsoną kaip Ukrainą palaikančius kalbėtojus.
Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai
Tarptautiniai balsai – buvęs JAV specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas, buvęs JK premjeras Borisas Johnsonas, Estijos premjerė Kristen Michal, Suomijos premjeras, ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas ir „The Telegraph“ redakcija – susitarimą vadina klaida arba nuolaidžiavimu Putinui, finansuojančiu karą, o ne jį baigiančiu. Keli šaltiniai mini Rusijos smūgį Zaporožeiui, pražudžiusį 20 žmonių (tris vaikus) ir sužeidusį 32, įvykusį praėjus kelioms valandoms po susitarimo paskelbimo. „The Telegraph“ redakcija Trumpo raginimą šalinti Zelenskį vadina „tuo, ko Putinas nori“, pažymėdama, jog Zelenskio šalinimas – senas Kremliaus tikslas. Pranešama ir apie JAV Kongrese augantį bipartį pasipriešinimą – Fitzpatricko ir Bacono įstatymo projektą blokuoti rusiškos naftos pirkimus.
Kuo skiriasi pranešimai
Šaltiniai skirtingai vertina pokalbio pobūdį: viešai Trumpas teigė, kad Putinas „labai“ nori taikos susitarimo ir gyrė pigią rusišką naftą, tačiau Kremlius (per Ušakovą) pranešė, kad Putinas atmetė derybų galimybę ir patvirtino maksimalistinius karo tikslus. Kita skirtis – susitarimo motyvai: vieni šaltiniai jį sieja su Ukrainos smūgiais į Rusijos naftos perdirbimo įmones ir Zelenskio atsisakymu jų sustabdyti, kiti pabrėžia pasaulinį kuro trūkumą ir Kinijos eksporto apribojimus, vertus Vašingtono ieškoti kelių per Kremlių.