Rusija grasina diplomatams Kyjive: ES ir kelių šalių atstovybės lieka
Rusijos URM spalio 3 d. paragino užsienio diplomatus išvykti iš Kyjivo ir grasino naujais masinio smūgio smūgiais. ES ambasadorė Kateryna Maternova spalio 4 d. pareiškė, kad ES atstovybė ir visų 25 ES šalių ambasados Kyjive lieka. Lenkijos, Estijos, Italijos, Ispanijos, Švedijos, Vokietijos ir kitų šalių vyriausybės patvirtino, kad jų atstovybės taip pat nekeičia darbo režimo. Ukrainos URM vadovas Andrijus Sybiha padėkojo diplomatams ir pavadino Rusijos kampaniją bandymu įbauginti Europą.
Pagrindiniai faktai
- Rusijos URM spalio 3 d. paragino užsienio diplomatus, įskaitant misijų personalą, palikti Kyjivą ir grasino naujais masinio smūgio smūgiais.
- ES ambasadorė Kateryna Maternova spalio 4 d. pranešė, kad ES atstovybė, ES patarėjų misija ir visų 25 ES šalių ambasados Kyjive tęsia darbą.
- Lenkijos, Estijos, Italijos, Ispanijos, Švedijos ir Vokietijos atstovybės pareiškė liekančios Kyjive; Lenkijos URM paskelbė pareiškimą X.
- ES Komisijos atstovas Christianas Wigandas teigė, kad Rusija bando įbauginti Europą, ir pavadino grasinimus Kremliaus karo pralaimėjimo ženklu.
- Ukrainos URM vadovas Andrijus Sybiha padėkojo Belgijos, Latvijos, Suomijos, Slovakijos, Austrijos, Albanijos, Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Estijos, Italijos, Prancūzijos atstovybėms ir ES ir teigė, kad Rusijos bauginimo kampanija prieš diplomatijos korpusą žlugo prieš šešis mėnesius ir žlugs vėl.
- Spalio 2 d. The Guardian pranešė, kad Vakarų diplomatai privačiai diskutuoja dėl evakuacijos planų perkelti ambasadas į Lvivą ar Rytų Lenkiją; Ukrainos URM atstovas Georgijus Tykhyi šias žinias paneigė.
- ES šiais metais patvirtino 28,3 mlrd. eurų vertės gynybos pirkimo planus Ukrainai ir papildomai skyrė 6,6 mlrd. eurų karinės pagalbos; rugsėjo 28 d. ES įvedė naujas sankcijas dėl Ukrainos vaikų deportacijos.
Kodėl tai svarbu
Rusijos atviras grasinimas užsienio diplomatams Kyjive yra bandymas palaužti Vakarų politinį ir simbolinį buvimą Ukrainos sostinėje. Koordinuotas ES institucijų ir daugelio nacionalinių ambasadų viešas atsisakymas išvykti rodo tęstinį Vakarų diplomatijos įsipareigojimą nepaisant spaudimo. Ukrainos pareigūnai ir ES grasinimą įvardijo kaip bandymą susilpninti Europos paramą Ukrainai, o pranešimai apie privačius evakuacijos planus rodo, kad viešoji pozicija gali egzistuoti lygiagrečiai su užkulisiu rizikos valdymu.
Kas nutiko
Spalio 3 d. Rusijos URM paskelbė pareiškimą, kuriame paragino užsienio piliečius, įskaitant diplomatinių misijų personalą, palikti Kyjivą ir perspėjo apie naujus masinio smūgio smūgius, grasindama, kad atsakomybė už galimas pasekmes teks tiems, kurie ignoruos įspėjimą. Spalio 4 d. ES ambasadorė Ukrainoje Kateryna Maternova paskelbė X, kad ES atstovybė ir visų 25 ES šalių ambasados Kyjive lieka, ir pareiškė, kad grasinimai yra ženklas, jog Rusija nepasiekia pranašumo mūšio lauke. Ji taip pat perspėjo Rusiją netikrinti Vienos konvencijų, reguliuojančių diplomatinių misijų veiklą, tvirtumo. ES Komisijos atstovas Christianas Wigandas teigė, kad ES delegacija Kyjive tęsia darbą nepakeistai, o grasinimai yra Kremliaus pralaimėjimo karu ženklas. Lenkijos URM pareiškė, kad Lenkijos ambasada Kyjive nekeičia darbo režimo, ir pažadėjo tęsti spaudimą Kremliui kartu su sąjungininkais. Estijos URM taip pat patvirtino, kad Estijos ambasada lieka Kyjive. Italijos ambasadorius Carlo Formosa pareiškė, kad Italijos ambasada lieka Kyjive ir paragino Rusiją laikytis Vienos konvencijos ir tarptautinės humanitarinės teisės. Ispanijos, Švedijos ir Vokietijos atstovybės taip pat patvirtino liekančios. Ukrainos URM vadovas Andrijus Sybiha padėkojo Belgijos, Latvijos, Suomijos, Slovakijos, Austrijos, Albanijos, Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Estijos, Italijos, Prancūzijos atstovybėms ir ES už jų buvimą Kyjive ir teigė, kad Rusijos bauginimo kampanija prieš diplomatijos korpusą jau žlugo prieš šešis mėnesius ir žlugs vėl. Jis paragino sąjungininkus stiprinti Ukrainos oro gynybą ir sugriežtinti sankcijas Rusijos kariniam-pramoniniam kompleksui. Ukrainos URM atstovas Georgijus Tykhyi paneigė The Guardian pranešimus, esą Vakarų diplomatai privačiai diskutuoja dėl ambasadų perkėlimo į Lvivą ar Rytų Lenkiją.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos žiniasklaidos akcentas sutampa su URM vadovo Andrijaus Sybihos retorika: Rusijos grasinimai pristatomi kaip informacinė operacija, kuria siekiama įbauginti Europą ir susilpninti paramą Ukrainai. Ukrainos šaltiniai pabrėžia konkretiems ambasadoms adresuotą padėką ir nuolatinį diplomatinį buvimą Kyjive, paneigiant žiniasklaidos pranešimus apie galimus perkėlimus. Pranešimuose Rusijos grasinimas siejamas su prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimu, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos intensyvins smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, grasinimą traktuojant kaip platesnio fronto eskalavimo dalį.
Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai
ES instituciniai balsai — Christianas Wigandas ir Kateryna Maternova — grasinimą pateikia kaip bandymą įbauginti Europą, kad ši mažintų paramą Ukrainai, kartu pabrėždami, kad ES delegacija ir visų ES šalių ambasados lieka. Lenkijos ir Estijos URM bei Italijos ambasadorius paskelbė savo pareiškimus, patvirtindami ambasadų buvimą ir įspėdami Rusiją netikrinti Vienos konvencijos. Tuo pat metu pranešimuose pažymimas atotrūkis tarp viešos pozicijos likti Kyjive ir The Guardian aprašyto privataus planavimo dėl galimo perkėlimo į Lvivą ar Rytų Lenkiją, kas rodo atsargesnį diplomatų požiūrį greta oficialaus atsisakymo išvykti.
Kuo skiriasi pranešimai
Šaltiniai nesutaria dėl trijų dalykų. Pirma, kai kurie šaltiniai The Guardian straipsnį apie Vakarų diplomatų planus perkelti ambasadas datuoja spalio 2 d., kiti — spalio 3 d. (Интерфакс-Украина, НВ, Радіо Свобода, Європейська правда). Antra, šaltiniai skirtingai nurodo ankstesnio panašaus Rusijos grasinimo datą — vieni rašo apie 2025 m. gegužę, kiti apie 2026 m. gegužę, o taip pat skiriasi tos ankstesnės akcijos aprašymas: vieni teigia, kad šalių vadovai atmetė grasinimus, kiti — kad diplomatinės misijos tiesiog neišvyko iš Kyjivo (Укрінформ, Європейська правда, Громадське радіо, Интерфакс-Украина, LIGA.net, Суспільне Новини). Trečia, šaltiniai nesutaria, ar rugsėjo 28 d. ES sankcijos buvo konkrečiai „dėl Ukrainos vaikų deportacijos“, ar buvo atskiras sankcijų paketas, tik laike sutampantis su straipsnio savaitės įvykiais (Интерфакс-Украина, Європейська правда).
Kontekstas
Rusija 2025 m. gegužės pabaigoje jau buvo paskelbusi panašų įspėjimą užsienio diplomatams, tačiau tada ambasados Kyjive neišvyko. Šią savaitę The Guardian pranešė, kad Vakarų diplomatai privačiai diskutuoja dėl planų perkelti ambasadas į Lvivą ar Rytų Lenkiją, nepaisant viešų pareiškimų likti. Rusijos grasinimas paskelbtas tą pačią dieną, kai prezidentas Volodymyras Zelenskis Reuters sakė, kad Ukraina reaguos į Rusijos smūgių eskalavimą intensyvindama smūgius prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas. ES neseniai pasmerkė atskirą Rusijos dokumentą NATO, kuriame grasinama galimu viso arsenalo, įskaitant branduolinį ginklą, panaudojimu, jei Aljansas bandytų izoliuoti Kaliningrado sritį. Rugsėjo 28 d. ES įvedė naujas sankcijas Rusijai, susijusias su Ukrainos vaikų deportacija.