Trumpas susitarė su Rusija dėl dyzelino, grasina Ukrainai nutraukti žvalgybos dalijimąsi
Spalio 9 d. Donaldas Trumpas po pokalbio su Vladimiru Putinu susitarė dėl 300 tūkst. – 3 mln. tonų rusiško dyzelino tiekimo JAV ir pasaulio rinkoms, iš dalies panaikindamas sankcijas. Vėliau jis pareikalavo iš Ukrainos nutraukti smūgius Rusijos naftos perdirbimo įmonėms, grasindamas sustabdyti žvalgybos duomenų dalijimąsi ir ginklų pardavimą, o viešai paragino ukrainiečius išsirinkti naują lyderį. Praėjus kelioms valandoms po paskelbto „energetinio paliaubų“ susitarimo, Rusija smogė elektros stotinei Charkive.
Pagrindiniai faktai
- Spalio 9 d. Trumpas po pokalbio su Putinu susitarė dėl 300 tūkst. – 3 mln. tonų rusiško dyzelino importo, iš dalies panaikindamas sankcijas
- Spalio 12 d. CNN pranešė, kad JAV įspėjo Ukrainą ir Europą dėl žvalgybos dalijimosi ir ginklų pardavimo sustabdymo, jei Kijivas nenustos smogti Rusijos energetikos objektų
- Trumpas viešai pareiškė, kad „Ukrainos laikas išsirinkti naują prezidentą“, kritikuodamas Zelenskį
- Po paskelbtų „energetinių paliaubų“ Rusija per kelias valandas smogė Charkivo elektros stotinei
- Zelenskis JAV sprendimą dėl rusiško dyzelino pavadino „silpnu“, o susitarimą su Rusija – „dovana“ Putinui
- Zelenskis pabrėžė, kad Ukraina sustabdys smūgius Rusijos naftos perdirbimo įmonėms tik tuo atveju, jei Maskva liausis vykdžiusi oro antskrydžius
- JAV dyzelino kainos rinkimų kampanijos fone išaugo iki maždaug 6,5 JAV dolerio už galoną
Kodėl tai svarbu
Trumpas susiejo, regis, vidaus politikos strategiją dėl degalų kainų su bendradarbiavimu su Rusija, o Ukrainą spaudžia atsisakyti smūgių Rusijos energetikos infrastruktūrai be jokių Rusijos atsako veiksmų. Jis grasino nutraukti JAV žvalgybos duomenų dalijimąsi ir ginklų pardavimą, įskaitant programą, pagal kurią Ukrainos partneriai perka amerikietiškus ginklus Kijevui, jei Ukraina atsisakys paklusti. Rusija smogė Ukrainos elektros stočiai per kelias valandas po paskelbto „energetinio paliaubų“ susitarimo, o tai rodo atotrūkį tarp Trumpos teiginių apie Rusijos bendradarbiavimą ir realybės. Trumpas viešai paragino ukrainiečius pakeisti demokratiškai išrinktą prezidentą, o tai dar labiau eskalavo diplomatinį konfliktą su Kijivu.
Kas nutiko
Spalio 9 d. Donaldas Trumpas po ilgo ir draugiško pokalbio telefonu su Vladimiru Putinu susitarė dėl 300 tūkst. – 3 mln. tonų rusiško dyzelino tiekimo JAV ir pasaulio rinkoms, siekdamas sumažinti degalų kainas. Sandoris numatė dalies JAV sankcijų Rusijai panaikinimą, leidžiantį importuoti rusišką dyzeliną; anot Annos Eplebaum, tai pažeidė anksčiau pačių pasirašytų įstatymų raidę ir dvasią. Vėliau Trumpas pareikalavo, kad Ukraina liautųsi smogti Rusijos naftos perdirbimo įmonėms, ir pagrasino sustabdyti žvalgybos duomenų dalijimąsi bei ginklų pardavimą, jei Kijivas nepaklus. Spalio 12 d. CNN pranešė, kad JAV įspėjo Ukrainą ir Europą dėl šios galimybės. Trumpas taip pat viešai pareiškė: „Ukrainos laikas išsirinkti naują prezidentą“, apkaltindamas Volodymyrą Zelenskį derybų blokavimu ir „nesinoru“ sudaryti taikos susitarimą su Rusija. Trumpas paskelbė, kad Ukraina ir Rusija susitarė dėl „energetinio paliaubų“, tačiau Ukraina ir apžvalgininkai teigė, kad Rusijos sutikimo patvirtinimo negavo; praėjus kelioms valandoms po pranešimo, Rusija smogė elektros stočiai Charkive – Zelenskis ir komentatoriai tai citavo kaip aiškų Rusijos pažeidimą. Ukraina palaiko poziciją, kad smūgiai Rusijos naftos perdirbimo įmonėms bus sustabdyti tik tuo atveju, jei Maskva liausis vykdžiusi oro antskrydžius.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos žiniasklaida (ZN.UA, NV, Ukrajinska Pravda) akcentuoja Zelenskio atsaką: Trumpos susitarimas dėl dyzelino pavadintas „dovana“ Putinui, o JAV sprendimas leisti rusiškus degalus – silpnu. Ukrainos ekspertai – buvęs ambasadorius JAV ir Prancūzijoje Olehas Šamšuras, žurnalistas Ostapas Jaryšas, Odesos nacionalinio universiteto profesoriaus Volodymyro Dubovyko ir analitinio centro „Dilova Stolytsia“ vadovas Vadymas Denisenka – nagrinėja, kokie žingsniai galėtų paveikti Trumpos poziciją iki JAV tarpinių rinkimų: tvirta Europos parama, finansavimas ginklų pirkimams, kontaktai siekiant suvaržyti Trumpą, fronto stabilizavimas ir naratyvo valdymas. Ypač pabrėžiama, kad „energetinio paliaubų“ pranešimas buvo staigmena ukrainiečiams, o Rusijos smūgis Charkivo elektrinei praėjus vos kelioms valandoms įrodo, kad teiginiai apie Rusijos sutikimą neatitinka tikrovės.
Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai
Tarptautinė žiniasklaida (Anna Eplebaum straipsnyje The Atlantic, Politico analitikai, Nathalie Tocci, Tim Willasey-Wilsey) akcentuoja strateginį apvertimą: JAV prezidentas panaikina Rusijos sankcijas, kurias pats pasirašė, o tuo pačiu metu reikalauja iš Ukrainos atsisakyti smūgių Rusijos naftos perdirbimo įmonėms be abipusiškumo. Analitikai atkreipia dėmesį į riziką, kad Trumpas gali nutraukti JAV žvalgybos duomenų dalijimąsi, ginklų pardavimą ar paspausti dėl Starlink prieigos Ukrainos kariuomenei, ir svarsto, ar Trumpas išlaiko svertus prieš Kijivą, atsižvelgiant į jo ankstesnį paramos atitraukimą. Anna Eplebaum rašo, kad JAV tapo nenuspėjama valstybe, o diktatoriai Vašingtone dabar sulaukia palankesnio priėmimo nei demokratiškai išrinkti lyderiai. Kai kurie tarptautiniai balsai pažymi, kad kritika dyzelino sandoriui ir Trumpos smūgiams prieš Zelenskį kilo ne tik Ukrainoje ir ES, bet ir Jungtinėse Valstijose, įskaitant žymius Respublikonų partijos narius, o tai rodo politikos pažeidžiamumą.
Kuo skiriasi pranešimai
Trys pagrindiniai šaltinių nesutarimai. Pirma, Trumpas tvirtino, kad Ukraina ir Rusija susitarė dėl „energetinio paliaubų“, tačiau Ukraina ir apžvalgininkai teigė, kad Rusijos sutikimo patvirtinimo negavo, ir kaip neatitikties įrodymą nurodė Rusijos smūgį Charkivo elektros stočiai praėjus kelioms valandoms. Antra, Trumpas kaltino Ukrainą blokuojant derybas, o Ukrainos pusė ir analitikai teigia, kad Ukraina ne kartą siūlė paliaubas, o Rusija jų atsisakė. Trečia, Trumpas rusiško dyzelino sandorį pateikė kaip reikšmingą žingsnį mažinant degalų kainas amerikiečiams; analitikai teigia, kad Rusijos apimtys yra per mažos, kad paveiktų JAV rinką, ir kad sandorį geriau suprasti kaip politinį teatro žaidimą, susietą su JAV tarpiniais rinkimais.
Kontekstas
JAV dyzelino kainos tapo svarbiausiu JAV tarpinių rinkimų kampanijos klausimu, rugsėjo pabaigoje pasiekusios maždaug 6,5 JAV dolerio už galoną – apie 73 proc. aukščiau nei iki JAV karo prieš Iraną, kuris sutrikdė naftos produktų tiekimą per Hormūzo sąsiaurį ir kitus Artimųjų Rytų logistikos maršrutus. Ukraina turi tik vieną naftos perdirbimo įmonę, kurios pajėgumai nėra visiškai išnaudojami ir kuri ne kartą buvo taikoma Rusijos atakų, o Rusija turi platų perdirbimo įmonių tinklą. Paskelbtas „energetinių paliaubų“ susitarimas apima tik smūgius abiejų šalių naftos perdirbimo įmonėms ir nesprendžia platesnių atakų prieš Ukrainos elektrines ir kitą infrastruktūrą. Rusija ne kartą atmetė Ukrainos pasiūlymus dėl paliaubų ir, kaip pranešama, atmetė ukrainiečių pasiūlymus, įskaitant dėl rinkimų. Trumpas savo pirmosios kadencijos metu aktyviai propagavo idėją „didžiojo susitarimo“ su Rusija.