Tema: Stojimas į ES
-
Ukraina atidarė keturis iš šešių ES prisijungimo derybų blokų, siekdama pabaigti likusius iki metų galo
Bruselyje vykstantyje ES plėtros forume aptarta Ukrainos pažanga, reformų užduotys ir jos indėlis į Europos saugumą. Ukraina šiais metais atidarė keturis iš šešių derybų blokų, opremėras Serhijus Koreckis siekia baigti likusius du iki 2026 m. pabaigos ir 2027 m. pradėti uždaryti derybų skyrius. ES pareigūnai taip pat pabrėžė poreikį spartinti sprendimų priėmimą ir paruošti Ukrainą integracijai bei pavojaus atkūrimui po karo.
-
ES atmete Rusijos reikalavimus pakeisti Europos saugumo architektūrą
Europos lyderiai ir užsienie reikalų ministrai atmetė Rusijos siūlymą grąžinti NATO į 1997 metų konfigūraciją bei pakeisti esamą saugumo architektūrą. Jie pabrėžė, kad pirmiausia turi būti pasiektas ugnies nutraukimas Ukrainoje, oplatesnė saugumo architektūros tema galėtų būti aptariama tik vėliau. ES taip pat sudarys bendrą peržiūros komandą ateities deryboms dalyvauti.
-
Andrius Sibiga: Ukraina ir Lenkijos sąjunga gali formuoti naują Europos ekonominį ir saugumo tvarką
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrius Sibiga pareiškė, kad Ukraina ir Lenkija savo sąjunga gali sukurti naują Europos ekonominį bei saugumo tvarką ir tapti nauju europiniu varikliu. Jis pasiūlė plėsti bendrą gamybą, investicijas į Ukrinos atkūrimą, pagerinti sienų infrastruktūrą ir supaprastinti muitinės procedūras. Bendradarbiavimas jau apima energetiką ir gynybą.
-
Ukraina parengė įstatymo projektą dėl prisijungimo prie SEPA
Ukrainos Aukščiausioji Taryba lapkričio 10 d. pirmuoju svarstymo etapu patvirtino įstatymo projektą Nr. 14327 dėl prisijungimo prie Europos mokėjimo erdvės SEPA. Norint baigti procesą, Ukraina turi iki 2026 m. pabaigos priimti įstatymą ir atitinkti Europos Sąjungos reikalavimams kovos su pinigų legalizavimu. Projektas numato specialų bankų sąskaitų ir seifų savininkų registrą bei apribotą prieigą prie jo tam tikroms valstybės institucijoms.
-
Ukrainos parliamentas priėmė įstatymą dėl užsieniečių pareigūnų papirkimo atsakomybės
Ukrainos Aukščiausiosios Tarybos 2026 m. lapkričio 10 d. antruoju skaitymu ir kaip visumą priimtas įstatymo projektas Nr. 15056, kuriuo stiprinama atsakomybė už užsieniečių pareigūnų papirkimą. Projektas skirtas suderinti šalies teisę su Konvencija dėl kovos su papirkimu tarptautiniame бізнесe, зокреnumik tvirtumą. За него 247 tautos рятaiцях次的 проголосували.
-
Ukrainą pradėjo veikti MVV misija, kuri atliks bendrą antrojo ir trečiojo EFF programos vertinimą
Lapkričio 9 d. Ukrainoje pradėjo darbą MVV misija, vadovaujama Gavino Graeme, siekiant atlikti bendrą antrojo ir trečiojo efektyvios plėtros programos EFF vertinimą. Peržiūros metu bus tikrinamas Ukrainos įsipareigojimų vykdymas, makroekonominė ir finansų stabilumas bei strukturinės reformos. Sėkmingo vertinimo atveju Ukraina galėtų gauti iki 1,67 mlrd. dolerių.
-
Vengrija prašo daugiau laiko atverti dviem paskutinėms Ukrainos ir ES derybų sritims
Vengrija paprašė papildomo laiko peržiūrėti pozicijas dėl dviejų paskutinių Ukrainos stojimo į ES derybų sričių, susijusių su aplinka, energetika ir žemės ūkiu. Ukrainos ambasadorius ES Tарас Качка tikisi, kad Vengrija netrukus sutiks jas atverti, nors anksčiau 20 ir 27 spalio atmetė rezultatų, patvirtinančių, jog Ukrainos teisės akti відповідають нормам ЄС, перевірки.
-
Vengrija ir Lietuva skiriasi dėl Ukrainos įstojimo į ES terminus
Vengrijos užsienie reikalų ministrė Anieta Orbanas (Ana Orbán) teigia, kad Ukraina realistiškai negali įstoti į ES iki 2030 metų. Lietuvos užsienie reikalų ministras Kęstutis Budrys mano, kad tai teoriškai įmanoma, jei Ukraina greitai atliks reformas, o ES laiku užbaigs reikiamus etapus.
-
Trisidediai Ukrainos, JAV ir Rusijos derybos įvyks Abudžyje
Trisidediai Ukrainos, JAV ir Rusijos darbo grupų derybos planuojamos 2026 m. lapkričio 10–11 d. Abudžyje. JAV atstovaus tarpininką, o pokalbių tikslas – parengti pagrindą būsimoms valstybių vadovų deryboms. Donaldas Trumpas заяви, kad Ukraina ir Rusija nori sutarti dėl karo pabaigos, tačiau Ukrainos derybininkai šio optimizmo nedalijasi.
-
Ukrainian vyriausybė įsteigė pramonės politikos vyriausybės įgaliotąjį
Ukrainos vyriausybė įsteigė pramonės politikos vyriausybės įgaliotinio pareigą Ekonomikos ir aplinkos ministerijos sudėtyje. Ji bus atsakinga už pramonės politikos koordinavimą, investicijų pritraukimą, vietinės gamybos plėtrą, paramos priemonių veiksmingumo stebėseną ir bendradarbiavimą su ES.
-
Ukraina ir Estonija pakvietė tarptautinius partnerius prisijungti prie 2027 m. atkūrimo konferencijos Taline
Ukrainos ir Estonijos vyriausybės paragino tarptautinius partnerius dalyvauti Konferencijoje dėl Ukrainos atkūrimo, kuri vyks 2027 m. sausio 28–29 d. Taline. Ypač didelis dėmesys skirtas Ukrainos atsparumui per šią žiemą, o nuo konferencijos tikimasi konkrečių sprendimų, aiškų finansinių įsipareigojimų ir praktinės pagalbos mechanizmų.
-
Vokietijos apklausa: 63 proc. gyventojų palaiko arba remia ES karinės paramos Ukrainoje didinimą
Vokietijos gyventojų apklausa parodė, kad 63 proc. respondentų remia dabartinį ar didesnį ES karinės paramos Ukrainoje рівень. Більшість не вірить у готовність Володимира Путіна припинити війну, а 57 proc. вважає, що Дональд Трамп не підтримує жодну зі сторін. Підтримка вступу України до ЄС знизилася до 41 proc.
-
Ukraina, JAV ir Rusija planuoja trilypę susitikimą Abu Dhabi
Ukraina, JAV ir Rusija домовили surengti trilypį komandų lygio susitikimą Abu Dhabi pirmąją lapkričio pusę, tačiau tiksli data dar nepasirinkta. ES tikisi dalyvauti vėlesniuose daugiašaliuose pokalbiuose, nors galutinis jos dalyvavimo formatas nepatvirtintas. JAV rengia naujas pasiūlymus dėl karo baigimo, o Rusijos motyvai ir joms skirtos ekonomічні стимуlai lieka ginčyti.
-
Ukraina siekia iki gruodžio 15 d. atidaryti likusius ES derybų klasterius
Ukraina planuoja gruodžio 15 d. ES reikalų ministrų susitikime atidaryti likusius derybų klasterius, kad iki 2025 m. pabaigos būtų atidaryti visi šeši derybų klasteriai dėl narystės ES. Europos Komisija siūlo technines derybas dėl narystės baigti 2028 m. Moldovai ir 2029 m. Ukrainai. Ukrainos atstovas Vsevolodas Čencovas teigia, kad siūlomi kelrodžiai nevisiškai atspindi Ukrainos vidaus reformų pažangą.
-
Lvovo apygarda 2027 metus paviršino UPA, Romanui Šukhevičiui ir Olegui Olžyčiui, kilo aštrusios Lenkijos reakcijos
Spalio 20 d. Lvovo apygarda nutarė 2027 metus pavadinti Romano Šukhevyčiaus, Ukrainos sukiliminės armijos (UPA) ir poeto Olega Olžyčiaus metais. Šis regioninis sprendimas sukėlė aštrią Lenkijos politikų kritiką, o Lenkijos užsieniečių reikalų ministras pasirašė peticiją įtraukti jo iniciatorių Sviatoslavą Šeremetą į šalies nepageidaujamų asmenų sąrašą. Ukraina apgynė tai kaip regioninį sprendimą, kuris vis dėlto kenkia dvišalėms santykiams, ir paragino Varšuvą atsisakyti „aštrių žingsnių“.
-
Kijevo viceministras: Ukraina ir Vengrija „pervertė puslapį“ santykiuose
Ukrainos vicepremjeras europinei integracijai Vsevolodas Čencovas duodamas interviu Europos tiesai Briuselyje pareiškė, kad Ukraina ir Vengrija „pervertė puslapį“ – Vengrijos veto dėl Ukrainos judėjimo į ES galutinai nukrito. Jis kalbėjo po Volodymyro Zelenskio susitikimo su Vengrijos premjeru Peteriu Madjaru ES viršelio brigadoje spalio 16 d. ir atskiro susitikimo su Anita Orban.
-
Ukrainos vicepremjeras nepritaria konkurso į generalinio prokuroro pareigas idėjąc
Ukrainos vicepremjeras europinei ir euroatlantinei integracijai Vsevolodas Čencovas interviu „Jevropeiska Pravda" pareiškė nematantis nei būtinybės, nei galimybės rengti konkursą generalinio prokuroro pareigoms užimti. Anot jo, tokio reikalavimo nėra ir ES reikalavimuose, ir europinėje praktikoje. Jo pozicija prieštarauja birželį į Verchovną Radą įteiktam atitinkamam įstatymo projektui ir apklausos duomenims, rodantiems, kad 69% ukrainiečių palaiko nepriklausomą konkursą.
-
Zelenskis pakviestas į Budapeštą dėl Vengrijos revoliucijos 70-mečio – Ukraina ir Vengrija rengia pirmąjį dvišalį vadovų susitikimą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis gavo kvietimą kitą savaitę apsilankyti Budapešte ir dalyvauti 1956-ųjų Vengrijos revoliucijos 70-mečio renginiuose, kurie vyks spalio 23 dieną. Tai pranešė Ukrainos prezidentūros vadovo pavaduotojas Ihoras Zhovkva interviu „Euronews“. Tuo pat metu Zelenskis ir Vengrijos ministras pirmininkas Péteris Magyaris Briuselyje, ES viršūnių susitikimo paraštėse, rengiasi pirmajam oficialiam dvišaliam vadovų susitikimui.
-
Zelenskis ir Magyaras surengė pirmąjį dvišalį susitikimą Briuselyje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Vengrijos ministras pirmininkas Péter Magyaras spalio 16 d. Briuselyje, ES viršūnių susitikimo paraštėse, surengė pirmąjį oficialų dvišalį susitikimą nuo tada, kai Magyaras pradėjo eiti pareigas. Susitikimas vyko už uždarų durų, be delegacijų. Vadovai aptarė dvišalį darbotvarkę, Ukrainos judėjimą ES narystės link, prekybos ir žemės ūkio klausimus, taip pat sutartinai įvertino pastarųjų savaičių diplomatinius žingsnius, įskaitant Rados priimtą tautinių mažumų švietimo įstatymą, kuris leido Vengrijai atblokuoti dvi ES derybų klasterius.
-
Europos Komisija planuoja steigti naują darbo grupę Ukrainos ES narystės keliui palaikyti
Europos Komisijos plėtros komisarė Marta Kos prieš ES viršūnių susitikimą Briuselyje spalio 15 d. pranešė apie planus sukurti naują darbo grupę, kuri remtų Ukrainą jos kelyje į Europos Sąjungos narystę. Grupės vadovu paskirtas Ukrainos premjeras Serhijus Koreckis. Kos išskyrė tris pagrindines paramos sritis: finansavimą, karinę pagalbą ir Ukrainos atsparumo Rusijos agresija išlaikymą.