ES siūlo smarkiai apriboti Ukrainos prieigą prie ES žemės ūkio rinkos ir subsidijų net po narystės
Europos Komisija priėmė dokumentų paketą, kuriuo siūloma reikšmingai apriboti Ukrainos prieigą prie ES žemės ūkio rinkos ir BŽŪP subsidijų net ir tapus ES nare. Apribojimai skirti nuraminti Lenkiją, Prancūziją ir Italiją, kurios baiminasi konkurencijos iš ukrainietiškų grūdų ir aliejinių kultūrų. Ukraina su tuo kategoriškai nesutinka.
Pagrindiniai faktai
- Spalio 6 d. Europos Komisija priėmė dokumentų paketą dėl ES plėtros politikos reformos.
- Ukraina, Moldova, Juodkalnija ir Albanija įvardytos kaip toliausiai pažengusios šalys kandidatės; joms bus pateikti individualūs „kelio žemėlapiai“ be fiksuotų narystės datų.
- Siūloma labai apriboti finansinę paramą ir rinkos prieigą „jautriems“ žemės ūkio produktams, ypač kviečiams ir kitiems grūdams.
- BŽŪP biudžetas siekia apie 55 mlrd. eurų per metus – maždaug trečdalį ES biudžeto; Ukraina turi apie 30 mln. ha žemės ūkio naudmenų.
- Ukrainos žemės ūkio ministras Taras Vysockis pareiškė, kad Ukraina negali sutikti su nuolatiniais apribojimais – tik su pereinamojo laikotarpio priemonėmis, turinčiomis aiškią pabaigos datą.
- ES taip pat siūlo susieti kandidatų prieigą prie ES lėšų su teisės, antikorupcijos ir finansų reformomis bei supaprastinti Sutarties 7 straipsnio procedūrą.
Kodėl tai svarbu
Pasiūlymai sukurtų naują poįstojimo apribojimų kategoriją vienam svarbiausių Ukrainos ekonomikos sektorių. Dabartinėmis BŽŪP taisyklėmis Ukraina taptų didžiausiu subsidijų gavėju dėl maždaug 30 mln. ha žemės ūkio naudmenų, o Lenkija, Vengrija ir kitos šalys galėtų virsti iš grynųjų paramos gavėjų į grynuosius mokėtojus. Ukrainos vyriausybė kategoriškai atmeta nuolatinius ribojimus kaip nesuderinamus su visaverte naryste, sutikdama tik su pereinamojo laikotarpio priemonėmis. Platesniu mastu paketas keičia visą ES plėtros modelį – nuo fiksuotų datų prie „kelio žemėlapių“, nuo sąlyginių reformų prie tiesioginio ES lėšų susiejimo su reformomis.
Kas nutiko
Spalio 6 d. Europos Komisija priėmė dokumentų paketą, kuriuo siūloma reikšmingai apriboti Ukrainos prieigą prie ES žemės ūkio rinkos ir BŽŪP subsidijų net ir tuo atveju, jei Ukraina taps ES nare. Pasiūlymai pagrįsti mastelio, struktūros ir labai aukšto Ukrainos žemės ūkio sektoriaus produktyvumo argumentu, o konkrečiai minimi kviečiai ir kiti grūdai. Apribojimai skirti esamų ES narių – ypač Lenkijos, Prancūzijos ir Italijos – baimėms dėl konkurencijos su ukrainietiškais grūdais ir aliejinėmis kultūromis malšinti. Vietoj visiškos rinkos prieigos suteikimo Komisija siūlo padėti Ukrainai atgauti prieigą prie tradicinių eksporto rinkų trečiosiose šalyse – Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose. Tame pačiame pakete Ukraina, Moldova, Juodkalnija ir Albanija įvardytos kaip toliausiai pažengusios šalys kandidatės, kurioms bus pateikti individualūs „kelio žemėlapiai“ be fiksuotų narystės datų – juos planuojama pristatyti spalio 28 d. Taip pat siūloma kandidatų prieigą prie ES lėšų susieti su teisės, antikorupcijos ir finansų reformomis bei supaprastinti ES Sutarties 7 straipsnio procedūrą dėl balsavimo teisių atėmimo. Ukrainos žemės ūkio ministras Taras Vysockis pareiškė, kad Ukraina „negali sutikti“ su nuolatinių apribojimų modeliu ir kad bet kokie pereinamojo laikotarpio apribojimai privalo turėti aiškią pabaigos datą.
Kontekstas
ES BŽŪP kainuoja apie 55 mlrd. eurų per metus ir sudaro maždaug trečdalį ES biudžeto. 2023 m. Lenkija, Vengrija ir Slovakija vienašališkai uždraudė tam tikrų ukrainietiškų žemės ūkio produktų importą, kai ES po plataus masto invazijos buvo panaikinęs muitus ir kvotas ukrainietiškoms prekėms; dabar ES ir Ukrainos prekybą reguliuoja atnaujintas laisvosios prekybos susitarimas su kvotomis jautriems produktams. Ukrainos ir ES derybos atidarytos 2025 m. birželio 15 d. – pradėtas pirmasis „Pagrindų“ klasteris, o birželio pabaigoje tolesnio klasterių atidarymo procesą sustabdė Vengrijos pozicija COELA darbo grupėje. Tikslinės žemės ūkio priemonės bus įtvirtintos ES bendrosiose pozicijose dėl 5-ojo klasterio (ištekliai, žemės ūkis ir sanglauda) Ukrainos stojimo derybose. Ukraina ir Moldova prie ES „naudokis kaip namie“ tarptinklinio ryšio sistemos prisijungė 2026 m. sausio 1 d.