Maskva asmeniškai sankcionavo išplėstą sabotažo kampaniją prieš NATO šalis – pirmas incidentas Leipcigo oro uoste
JAV žvalgybos duomenimis, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas asmeniškai sankcionavo išplėstą sabotažo ir slaptų operacijų kampaniją prieš NATO šalis. Pirmasis šios kampanijos epizodas – nesėkmingas dronų atakos bandymas prieš Ukrainos krovininį lėktuvą An-124 Leipcigo-Halės oro uoste Vokietijoje rugpjūčio 5-osios naktį. Vokietijos vyriausybė rugsėjo 1 d. viešai priskyrė atsakomybę Rusijai. Kampanija apėmė mažiausiai šešias šalis: Vokietiją, Estiją, Lenkiją, Slovakiją, Lietuvą ir Bulgariją.
Pagrindiniai faktai
- Rugpjūčio 5 d. naktį Leipcigo oro uoste prie ukrainiečių krovininio lėktuvo An-124 rastas dronas su sprogmenimis.
- Rugsėjo 1 d. Vokietijos vyriausybė apkaltino Rusiją dėl Leipcigo atakos bandymo.
- JAV žvalgyba: išplėstą sabotažo kampaniją prieš NATO asmeniškai sankcionavo Vladimiras Putinas.
- Operaciją koordinuoja GRU padalinys „Specialiųjų užduočių tarnyba“ (SSD), vadovaujamas generolo pulkininko Andrejaus Averjanovo.
- Leipcigo operaciją Vakarų žvalgyba susiejo su pulkininku Denisu Smoljaninovu – vienu SSD vadovų.
- Kampanija apėmė Vokietiją, Estiją, Lenkiją, Slovakiją, Lietuvą ir Bulgariją; rudenį pranešta apie atakas prieš „Starlink“ stotis Lenkijoje, Lietuvoje ir Bulgarijoje.
Kodėl tai svarbu
Leipcigo operacija traktuojama kaip pirmas išplėstos sabotažo kampanijos prieš NATO šalis epizodas, o ne atsitiktinis incidentas. Nukentėjusiuoju buvo numatytas ukrainietiškas krovininis lėktuvas sąjungininkės teritorijoje. Kanclerio Friedricho Merzo patarėjai nurodė, kad atvejui esant daug aukų būtų svarstomas NATO Statuto 5-ojo straipsnio aktyvavimas. Kampanija apėmė mažiausiai šešias NATO ir ES šalis, taip pat komercinius laivus Juodojoje jūroje.
Kas nutiko
Rugpjūčio 5 d. naktį Leipcigo-Halės oro uoste Vokietijoje prie ukrainiečių krovininio lėktuvo An-124 aptiktas dronas su karine sprogstamąja medžiaga Semtex. Operacijoje dalyvavo mažiausiai trys dronai su sprogmenimis, slapta valdomi per internetą naudojant Vokietijos 5G SIM korteles. Vokiečių kibernetinės žvalgybos specialistai seke dronų ryšį iki serverių, kuriuos anksčiau naudojo GRU. Rugsėjo 1 d. Vokietijos vyriausybė pareiškė, kad atsakomybė už atakos bandymą tenka Rusijai. Vidaus reikalų ministerija incidentą įvardijo kaip potencialų hibridinės atakos elementą. JAV žvalgybos vertinimu, Leipcigo operacija buvo vienas pirmųjų išplėstos sabotažo ir slaptų veiksmų kampanijos prieš NATO šalis epizodų; kampaniją asmeniškai sankcionavęs Vladimiras Putinas. Operaciją koordinuoja GRU padalinys „Specialiųjų užduočių tarnyba“ (SSD), įsteigtas 2023 m.; žvalgyba Leipcigo ataką susiejo su pulkininku Denisu Smoljaninovu, kuriam taikomos ES ir Jungtinės Karalystės sankcijos.
Kuo skiriasi pranešimai
Rusija neigia bet kokią sąsają su Europoje vykdomais sabotažo veiksmais ir reikalauja įrodymų – Vladimiras Putinas sureagavo į Berlyno kaltinimus žodžiais „Kur įrodymai?“. Tuo tarpu Vokietijos vyriausybė, JAV žvalgyba ir Vakarų specialiosios tarnybos tiesiogiai nurodo Rusiją ir konkrečius GRU karininkus kaip atsakingus.
Kontekstas
Slaptas operacijas prieš Europą koordinuoja GRU padalinys „Specialiųjų užduočių tarnyba“ (SSD), įsteigtas 2023 m. su mandatu vykdyti slaptą karą prieš Europą; jam vadovauja generolas pulkininkas Andrejus Averjanovas. Vakarų žvalgyba Leipcigo operaciją susiejo su pulkininku Denisu Smoljaninovu, anksčiau identifikuotu kaip vienu iš sąmokslo dėl padegamųjų prietaisų kontrabandos per DHL siuntų tinklą, siekiant numušti civilius lėktuvus į Jungtinę Karalystę ir Šiaurės Ameriką, vadovų. Rugpjūčio pabaigoje CŽV direktorius Johnas Ratcliffe‘as lankėsi Maskvoje dėl derybų atnaujinimo ir siekė įspėti Rusiją dėl išpuolių prieš Europos sąjungininkus eskalavimo; vėliau jis perspėjo Europos žvalgybos kolegas apie augančias sabotažo operacijas. Lapkričio pradžioje JAV valstybės sekretorius Marco Rubio įspėjo, kad eskalacija gali išplisti į NATO šalis. 2025 m. vasarą Maskvoje, žvalgybos vertinimu, augo nusivylimas, kad nei karo veiksmai fronte, nei derybos su Vašingtonu neprivertė Ukrainos sutikti su Rusijos reikalavimais.