Alexander Stubb
Alexanderis Stubbas (Alexander Stubb) – Suomijos politikas ir diplomatas, šalies prezidentas nuo 2024 m. Anksčiau jis ėjo Suomijos ministro pirmininko (2014–2015 m.) pareigas, taip pat buvo užsienio reikalų ministras ir finansų ministras. Dar prieš tai Stubbas atstovavo Suomijai kaip ambasadorius Europos Sąjungoje ir NATO. Jis yra Nacionalinės koalicijos partijos narys.
-
Šendžene įvyko pirmasis istorinis JAV, Kinijos ir Rusijos vadovų trimčio susitikimas
Šendžene Donaldas Trampas, Si Džinpingas ir Vladimiras Putinas susitiko pirmą kartą istorijoje trijų valstybių vadovų formatu. Per susitikimą aptarto Rusijos karas Ukrainoje, branduolių ginklų ribojimas ir regioniniai konfliktai. Trampas pareiškė, kad ne sudarys susitarimų dėl Ukrainos be Kijevo dalyvavimo, o bendroje deklaracijoje Ukraina tiesiogiai neminima.
-
Trumpas paskelbė apie greitą Želenskio ir Putino susitikimą; trišalės derybos rengiamos Abū Dabyje
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė, kad Volodymyro Želenskio ir Vladimiro Putino susitikimas bus surengtas „labai greitai“, tik nepatikslindamas datos, vietos ar formato. Ukraina teigia, kad ruošiamasi technічinio рівня trišalės переговори Ukraїna–JAV–Rusija Abū Dabyje, можливо 6–10 lapkričio arba 10 lapkričio. Ukmergėtės datos nėra. Ukraina tikisi, kad šios derybos vyks anksčiau nei galimas JAV, Kinijos ir Rusijos vadovų susitikimas, ir siekia aptarti deeskalaciją energetikoje bei jūroje, mainus, humanitarinius klausimus ir saugumo garantijas.
-
Ukraina, JAV ir Rusija planuoja trilypę susitikimą Abu Dhabi
Ukraina, JAV ir Rusija домовили surengti trilypį komandų lygio susitikimą Abu Dhabi pirmąją lapkričio pusę, tačiau tiksli data dar nepasirinkta. ES tikisi dalyvauti vėlesniuose daugiašaliuose pokalbiuose, nors galutinis jos dalyvavimo formatas nepatvirtintas. JAV rengia naujas pasiūlymus dėl karo baigimo, o Rusijos motyvai ir joms skirtos ekonomічні стимуlai lieka ginčyti.
-
Rusija smogė smūgį į Kyjivą po naujų derybų: 21 balistinė raketa ir 210 dronų
Rusija naktį išjungus į spalio 22 d. smogė masiniu raketų ir dronų smūgiu į Ukrainą, pagrindiniu tikslu pasirinkdama Kyjivą. Mieste trys balistinių raketų bangos apgriovė pastatus, tiltą ir metro infrastruktūrą; Kyjive žuvo vienas žmogus, o 22 asmenys, įskaitant keturis vaikus, buvo sužeisti. Ukraina pranešė apie 210 panaudotų smogimo dronų, 12 nukentavusius regionus ir dvi mirtis bei 34 sužeistas visoje šalyje.
-
Mertzas: Ukraina kapituliacija nepriimtina, Vokietija nori kuo greičiau užbaigti karą
Vokietijos kanclerys Friedrichas Mertzas pareiškė, kad Ukraina negali kapituliuoti, o Vokietijos pagalba skirta karo kuo greičiamam užbaigimui, ne pratęsimui. Jis taip pat perspėjo dėl Rusijos dezinformacijos ir hibridinių atakų bei pranešė apie tam tikrą Oslo peržiūrų progresą.
-
Witkoffas po susitikimo su Putinu pranešė, kad Maskva „iš esmės pasiruošusi“ atnaujinti trišales derybas
JAV specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas spalio 21 d. Sankt Peterburgo Konstantinovskio rūmuose maždaug tris valandas susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Iškart prieš tai, spalio 20 d., Osle jis kartu su Jarredu Kushneriu derybavosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, Norvegijos premjeru Jonu Gahru Støre ir Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu. Po susitikimo Putinas per pagalbininką Jurijų Ušakovą pranešė, kad Rusija „iš esmės pasiruošusi“ atnaujinti trišales JAV–Rusijos–Ukrainos derybas antroje lapkričio dekadoje.
-
Zelensky Osle su Norvegijos parlamentu aptarė gynybos finansavimą ir Ukrainos vaikų grąžinimą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vizito Norvegijoje metu susitiko su Stortingo pirmininku Masudu Garakhaniu ir visų Norvegijos politinių partijų lyderiais. Susitikime aptarta finansinė parama Ukrainai ir gynybos biudžeto deficito padengimas, taip pat Rusijos pagrobtų Ukrainos vaikų grąžinimo klausimas. Zelenskis Norvegiją pavadino viena iš pirmaujančių bilateralinės paramos Ukrainai teikėjų.
-
Osle įvyko Zelenskio ir Vitkofo derybos dėl karo Ukrainoje pabaigos; Vitkofas po jų vyksta į Rusiją
Spalio 20 d. Osle Norvegijos ministro pirmininko Jono Garo Størės kvietimu įvyko derybos dėl Rusijos karo prieš Ukrainą pabaigos. Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui susitiko su JAV prezidento specialiuoju pasiuntiniu Steve'u Witkoffu (dalyvavusiu asmeniškai) ir Donaldo Trumpo žentu Jaredu Kushneriu (prisijungusiu nuotoliu dėl ligos), taip pat su Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu ir E4 grupės, ES bei NATO atstovais. Aptartos saugumo garantijos Ukrainai, tarp jų – NATO narystė, Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnis ir „5 straipsnio lengvoji“ versija, teritoriniai klausimai, sankcijos, pokario atstatymas ir Europos saugumo architektūra. Witkofas susiruošė lapkričio 21 d. vykti į Sankt Peterburgą susitikti su Vladimiru Putinu ir perduoti Osle parengtas pasiūlymas.
-
Zelenskis ir Rubio aptarė raketų-perėmėjų, ankstyvojo perspėjimo ir „Starlink“ klausimus
Spalio 20 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis telefonu kalbėjosi su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio. Pokalbyje aptarti balistinių raketų perėmėjai, ankstyvasis perspėjimas apie Rusijos smūgius ir „Starlink“ / „Starshield“ paslaugų atkūrimas Ukrainoje. Zelenskis pokalbį apibūdino kaip „esminį“ ir „konstruktyvų“, abi pusės sutarė artimiausiu metu vėl susisiekti.
-
„SpaceX“ apribojo „Starlink“ terminalų greitį Ukrainos kariuomenei – atšauktos kelios misijos
Naktį iš spalio 13 į 14 d. „SpaceX“ vienašališkai, be išankstinio įspėjimo apribojo karinio „Starlink“ paketo „Starshield“ terminalų greitį Ukrainos gynybos pajėgoms. Nustatyta 160 km/val. (100 mylių per valandą) riba, o praradus ryšį nutrūko kelios svarbios misijos, įskaitant dronų smūgius ir interceptorių naudojimą prieš reaktyvinius „Shahed“. Apribojimą patvirtino prezidento patarėjas Serhijus Beskrestnovas ir parėmė savanoris Serhijus Sternenko; ministras pirmininkas atskirai kreipėsi Lenkijos URM vadovas Radosławas Sikorskis, o prezidentas Volodymyras Zelenskis pavadino sprendimą „didelė klaida“.
-
Trampas paskelbė „ energetinę paliaubas“ tarp Ukrainos ir Rusijos; Kremlius to nepatvirtino, o Rusijos smūgiai tęsėsi
JAV prezidentas Donaldas Trampas spalio 11 d. pranešė apie „energetines paliaubas“ tarp Ukrainos ir Rusijos, tačiau Kremlius atsisakė patvirtinti bet kokį susitarimą, o Rusijos pajėgos tęsė smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai. Baltieji rūmai vėliau „Axios“ nurodė, kad paliaubos iš pradžių reikštų tik abipusį smūgių naftos perdirbimo gamykloms nutraukimą – tai, ką Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pavadino asimetriška schema, nes Ukraina turi tik vieną gamyklą, o Rusija – platų tinklą. Zelenskis, spalio 12 d. kalbėjęs Varšuvos saugumo forume vaizdo ryšiu, pareiškė, kad pranešimas jį nustebino, ir perspėjo, kad Ukraina „atsakys“ šią žiemą, jei Rusija nesilaikys susitarimo.
-
Sikorski ragina NATO ruoštis atsakui į galimas mirtinas Rusijos hibridines atakas Europoje
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis interviu „Financial Times“ vizito Londone metu pareiškė, kad NATO šalys privalo pasiruošti ryžtingam atsakui į galimas mirtinas Rusijos hibridines atakas Europoje. Ministras pasiūlė konkrečias priemones – uždaryti Rusijos konsulatus, apriboti Rusijos diplomatų judėjimą, įvesti biometrinius pasus Rusijos piliečiams, atvykstantiems į ES, ir mažinti turistines vizas Rusijos piliečiams.
-
Trumpas susitaro su Putinu dėl rusiškų dyzelino tiekimo, viešai užsipuolė Zelenskį ir paragino ukrainiečius rinkti naują lyderį
Spalio 9 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas telefonu kalbėjosi su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu ir pranešė apie susitarimą tiekti 300 tūkst.–3 mln tonų rusiško dyzelino į JAV ir pasaulio rinkas. Kremlius iki šiol neeiliniu būdu panaikino liepą įvestą dyzelino eksporto draudimą, o JAV iždo departamentas išdavė bendrąją licenciją, galiosiančią iki 2027 m. balandžio 7 d. Po to Trumpas pareiškė, kad „Ukrainai laikas pasirinkti naują prezidentą“, kaltindamas Volodymyrą Zelenskį galimu konflikto užbaigimu. Ukraina sprendimą pavadino „silpnumu“ ir „dovana Putinui“. Tuo metu Majamyje vykusios JAV, Ukrainos, Europos ir NATO derybos dėl deeskalacijos baigėsi prieš laiką, o Ukrainos delegacija išvyko namo.
-
Ukraina artimiausiomis dienomis gaus F-16 amunicijos iš Suomijos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Ukraina artimiausiomis dienomis gaus F-16 naikintuvų amunicijos iš Suomijos. Apie tai jis pranešė po telefoninio pokalbio su Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu šeštadienį, spalio 10 d. Zelenskis padėkojo už Suomijos paramos paketą Ukrainos oro erdvei saugoti ir pažymėjo, kad F-16 amunicija šiuo metu leidžia numušti reaktyvinius „Shahed“ dronus.
-
Trumpas ir Putinas susitaro dėl Rusijos dyzelino grąžinimo į pasaulio rinką; Ukraina ir Europa sutiko kritikuoti sandorį
2026 m. spalio 9 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė apie „itin sėkmingą“ pokalbį su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu ir susitarimą dėl kelių milijonų tonų Rusijos dyzelino tiekimo JAV ir pasaulio rinkoms. JAV iždo departamentas išdavė laikiną bendrąją licenciją (Nr. 135), leidžiančią importuoti Rusijos dyzeliną. Ukraina ir daugelis Europos vyriausybių susitarimą pasmerkė kaip silpnumą, nereikalingą „dovaną“ Putinui ir vienašališką JAV nuolaidą, o ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį planuoja patvirtinti didžiausią sankcijų paketą nuo karo pradžios.
-
Trumpas paragino Ukrainą išsirinkti naują prezidentą; Zelenskis atsakė, kad spręsti turi tik ukrainiečiai
JAV prezidentas Donaldas Trumpas spalio 10 d. pareiškė, kad Ukrainai laikas turėti naują prezidentą, galintį sudaryti susitarimą dėl karo su Rusija pabaigos, ir apkaltino Volodymyrą Zelenskį atsisakymu taikytis. Pareiškimas paskelbtas dieną po to, kai Trumpas pranešė apie susitarimą su Vladimiru Putinu dėl rusiško dyzelino tiekimo JAV ir pasaulio rinkoms, kartu su JAV sankcijų šiam tiekimui suspenduotuvu. Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha atsakė, kad Zelenskis turi ukrainiečių tautos pasitikėjimą ir tik tauta turi teisę spręsti dėl šalies vadovo.
-
Budanovas: Ukrainai skubiai reikia didesnės prieigos prie „Starlink“ ir „Starshield“ bei raketų „Patriot“ sistemoms
Ukrainos Prezidento kanceliarijos vadovas Kyrylas Budanovas interviu „Newsforce“ pareiškė, kad Ukrainai skubiai reikia platesnės prieigos prie „Starlink“ ir „Starshield“ palydovinio ryšio galimybių bei tarpžemyninių raketų priešraketinei gynybai „Patriot“, siekiant paveikti Rusijos raketų kompleksus, kuriais taikomi taikieji Ukrainos gyventojai. Interviu fragmente, paskelbtame jo Telegram kanale rugsėjo 27 d., Budanovas pabrėžė, kad dabartinė prieiga prie šių sistemų yra nepakankama.
-
Suomijos prezidentas Stubbas paragino Muską išplėsti „Starlink“ Ukrainai – taikiniu taptų Rusijos balistinių raketų paleidimo įrenginiai
Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas interviu „Reuters“ teigė paprašęs „SpaceX“ savininko Elono Musko išplėsti „Starlink“ palydovinio interneto aprėptį Ukrainai, kad ji galėtų taikyti į Rusijos balistinių raketų paleidimo įrenginius. Anot jo, tai būtina „strateginiais sumetimais, nes tai išgelbės gyvybių“. Stubbas taip pat išvardijo tris Ukrainos poreikius artėjant žiemai – oro gynybos priemones, energetikos infrastruktūrą ir pinigus, o sąjungininkus vadino rengiančius žiemos paramos paketą.
-
Norvegija skirs 85 mlrd Norvegijos kronų Ukrainos paramai 2027 metais
Norvegijos premjeras Jonas Gahr Støre Niujorke, JT Generalinės Asamblėjos paraštėse, susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Suomijos prezidentu Alexanderu Stubbu ir pranešė, kad Norvegija 2027 metais skirs 85 mlrd Norvegijos kronų (apie 9 mlrd JAV dolerių) Ukrainai paremti. Didžioji dalis lėšų bus skirta karinei pagalbai, ypač oro gynybai, taip pat humanitarinei pagalbai ir energetikos infrastruktūros apsaugai.
-
JAV pasiuntiniai Witkoffas ir Kushneris savaitgalį lankysis Maskvoje, sekmadienį – Kyive
JAV prezidento Donaldo Trumpo specialieji pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris artimiausiomis dienomis lankysis Maskvoje, o sekmadienį – Kyive. Prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienio vakaro kreipimesi patvirtino vizitą ir pažadėjo, kad Ukraina smūgių prieš Rusiją nedarys, kol truks amerikiečių derybininkų vizitas bei su juo susijusi logistika, ir paragino Rusiją elgtis taip pat.