Budanovas
Kyrylo Budanovas yra Ukrainos karinės žvalgybos karininkas, nuo 2020 metų vadovaujantis Ukrainos gynybos ministerijos Pagrindinei žvalgybos direkcijai. Jis yra vienas aukščiausių Ukrainos karinės žvalgybos aparato vadovų ir dažnas viešas saugumo bei karo veiksmų komentatorius.
-
Iš okupuotų Oleshkų evakuoti gyventojai atvyko į Černigivo sritį
Per vietinį ugnies nutolimą Oleshkuose pristatytos humanitarinės pagalbos nauji ir evakuoti civiliai. Lapkričio 31 dieną evakuotieji lietuviai, atvykę per Rusiją ir Baltarusiją, perėjo sieną Černigivo srityje ir buvo priimti humanitariniame štabe. Tikslaus evakuotųjų skaičiaus neatidavė nė viena pusė.
-
Oleškyje pradėjo humanitarinė operacija: nugriauti keliai, suformuotas konvojis
Rusijos ir Ukrainos laikino susivertimo metu užimtoje Oleškyjoje pradėta humanitarinė operacija, skirta pristatyti maistą ir vaistus bei padėti civilams, які nori išeiti. Per 54 valandas režimo tylos pažeidimų neužfiksuota, o specialistai jau užbaigė reikšmingų kelių nugriauvimą. Pirmąjį humanitarinį krovinį planuota pristatyti spalio 30 dieną.
-
Oleškyje pradėjo veikti vietinis ugniagesnis humanitarinės misijos metu
Ukraina ir Rusija pradėjo rengti humanitarinę misiją okupuotuose Oleškyjėse, remiantis vietiniu ugniagesniu. Režimas pradėjo veikti spalio 27 d. 03:00 Kyivo laiku ir buvo planuojamas iki lapkričio 1 d. 22:59. Pagalbos pristatymas ir civilių evakuacija buvo planuoti spalio 30 d., o tarp pristatymo vietos gyventojams ir evakuacijos maršrutų vyko minavimo darbai.
-
Finlandijos ir Norvegijos vadovai pokalbiavo su Putinu, įvertino jo pasirengimą susitikti Abu Dhabi
Suomijos prezidentas Aleksandras Stubbas ir Norvegijos premjeras Jonas Gahr Støre spalio 27 d. patys inicijavo 90 minučių trunkus telefoną pokalbį su Vladimiru Putinu dėl Rusijos karo Ukrainoje. Po pokalbio jie informavo Volodymyrą Zelenskį, kad, jų manymu, Rusija rimtai ruošiasi trijų šalių derybų grupių susitikimui Abu Dhabi. Ukraina siekia, kad jame būtų aptariama deeskalacija energetikos ir jūrų srityse, karių mainai, saugumo garantijos bei galimos lyderių susitikimo torma.
-
Trumpas paskelbė apie greitą Želenskio ir Putino susitikimą; trišalės derybos rengiamos Abū Dabyje
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė, kad Volodymyro Želenskio ir Vladimiro Putino susitikimas bus surengtas „labai greitai“, tik nepatikslindamas datos, vietos ar formato. Ukraina teigia, kad ruošiamasi technічinio рівня trišalės переговори Ukraїna–JAV–Rusija Abū Dabyje, можливо 6–10 lapkričio arba 10 lapkričio. Ukmergėtės datos nėra. Ukraina tikisi, kad šios derybos vyks anksčiau nei galimas JAV, Kinijos ir Rusijos vadovų susitikimas, ir siekia aptarti deeskalaciją energetikoje bei jūroje, mainus, humanitarinius klausimus ir saugumo garantijas.
-
Budanovas paneigė „Le Monde“ aprašytą konfliktą su Vitkofu
Kyrylo Budanovo pareigos vyriaunybės vadovas paneigė pranešimus apie jo konfliktą su JAV specialiuoju pasiuntimu Steve'u Vitkofu per susitikimą Floridoje. Budanovas назваvai informaciją apie tai informacijos atakomis prieš pertrūkstamas derybas ir pakartojo, kad Ukraina neaukotų teritorinių kompromisų.
-
Oleškyje įsigaliojo ribotas taikos laikymas dėl humanitarinės operacijos
Ukraina ir Rusija pradėjo ribotą dvipusį ugnies nutraukimą okupuotame Oleškių mieste ir jo apylinkėse, kad būtų galima pristatyti pagalbą, apsaugoti transporto koridorius та evakuoti gyventojus. Pranešimais siekta 17:30 abi šalys laikėsi susitarimo ir pažeidimų neužfiksuota. Tarp šalių susitarimą tarpinaučioji ir koordinatorė buvo JAV prezidento žmona Melania Trump.
-
Witkoffas po susitikimo su Putinu pranešė, kad Maskva „iš esmės pasiruošusi“ atnaujinti trišales derybas
JAV specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas spalio 21 d. Sankt Peterburgo Konstantinovskio rūmuose maždaug tris valandas susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Iškart prieš tai, spalio 20 d., Osle jis kartu su Jarredu Kushneriu derybavosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, Norvegijos premjeru Jonu Gahru Støre ir Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu. Po susitikimo Putinas per pagalbininką Jurijų Ušakovą pranešė, kad Rusija „iš esmės pasiruošusi“ atnaujinti trišales JAV–Rusijos–Ukrainos derybas antroje lapkričio dekadoje.
-
Osle įvyko Zelenskio ir Vitkofo derybos dėl karo Ukrainoje pabaigos; Vitkofas po jų vyksta į Rusiją
Spalio 20 d. Osle Norvegijos ministro pirmininko Jono Garo Størės kvietimu įvyko derybos dėl Rusijos karo prieš Ukrainą pabaigos. Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui susitiko su JAV prezidento specialiuoju pasiuntiniu Steve'u Witkoffu (dalyvavusiu asmeniškai) ir Donaldo Trumpo žentu Jaredu Kushneriu (prisijungusiu nuotoliu dėl ligos), taip pat su Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu ir E4 grupės, ES bei NATO atstovais. Aptartos saugumo garantijos Ukrainai, tarp jų – NATO narystė, Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnis ir „5 straipsnio lengvoji“ versija, teritoriniai klausimai, sankcijos, pokario atstatymas ir Europos saugumo architektūra. Witkofas susiruošė lapkričio 21 d. vykti į Sankt Peterburgą susitikti su Vladimiru Putinu ir perduoti Osle parengtas pasiūlymas.
-
Budanovas: Dobropilis lieka Ukrainos kontrolėje, Rusijos informacija apie užkariavimą – dezinformacija
Ukrainos Prezidento administracijos vadovas Kyrylas Budanovas spalio 20 d. pareiškė, kad Dobropilis Donetsko srubyje lieka Ukrainos kontrolėje. Jis atmetė Rusijos karinio vadovybės teiginius apie miesto užkariavimą ir apkaltino Rusijos „Centre“ jėgų grupės vadovą Andrejų Ivanajevą, kad šis sąmoningai klaidingai informuoja Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
-
Rusija per šešias savaites pasienyje su Ukraina pastatė didelę reaktyvinių dronų paleidimo bazę
Remiantis „Reuters“ palydovinių nuotraukų analize, Rusija per maždaug šešias savaites beveik užbaigė didelę naują reaktyvinių dronų paleidimo bazę Riazanės srityje, netoli Ukrainos sienos. Objektas, kuris rugpjūčio 31 d. dar buvo tuščias laukas, iki spalio 14 d. išaugo iki maždaug 0,9 kv. km komplekso su aštuoniais paleidimo takais. Ekspertai vertina, kad bazė gali būti skirta naujausiems Rusijos reaktyviniams dronams „Geran-4“ ir „Geran-5“ ir kad ji gali tapti operatyvi per kelias savaites.
-
Trumpas susitaro su Putinu dėl rusiškų dyzelino tiekimo, viešai užsipuolė Zelenskį ir paragino ukrainiečius rinkti naują lyderį
Spalio 9 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas telefonu kalbėjosi su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu ir pranešė apie susitarimą tiekti 300 tūkst.–3 mln tonų rusiško dyzelino į JAV ir pasaulio rinkas. Kremlius iki šiol neeiliniu būdu panaikino liepą įvestą dyzelino eksporto draudimą, o JAV iždo departamentas išdavė bendrąją licenciją, galiosiančią iki 2027 m. balandžio 7 d. Po to Trumpas pareiškė, kad „Ukrainai laikas pasirinkti naują prezidentą“, kaltindamas Volodymyrą Zelenskį galimu konflikto užbaigimu. Ukraina sprendimą pavadino „silpnumu“ ir „dovana Putinui“. Tuo metu Majamyje vykusios JAV, Ukrainos, Europos ir NATO derybos dėl deeskalacijos baigėsi prieš laiką, o Ukrainos delegacija išvyko namo.
-
Zelenskis: Ukraina pasirengusi stabdyti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, jei Rusija liausis pulti Ukrainos energetiką
Spalio 11 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina yra pasirengusi nutraukti smūgius prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas ir energetikos objektus, jei Rusija mainais liausis pulti Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Tą pačią dieną JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie „energetinę paliaubas“ tarp Ukrainos ir Rusijos, tačiau Zelenskis teigė, jog apie šį pranešimą sužinojo tik iš žiniasklaidos, o Ukraina tą pačią dieną fiksavo naujus Rusijos smūgius, įskaitant smūgį į TEC-5 Charkive.
-
Trumpo administracija grasina sustabdyti ginklų tiekimą Ukrainai per PURL programą ir nutraukti žvalgybos dalijimąsi
Administracija Donaldas Trumpas grasina sustabdyti PURL (Prioritizuotų Ukrainos poreikių sąrašo) mechanizmą, per kurį Europos sąjungininkės ir Kanada finansuoja JAV ginklų pirkimą Ukrainai, ir nutraukti žvalgybos dalijimąsi, jei Kijevas nesiliaus atakuoti Rusijos energetikos infrastruktūros. Tuo pat metu Trumpas „Truth Social“ pranešė apie „nedelsiant įsigaliojantį energetinį susitarimą“, kurio, pasak Kijevo ir europiečių, Rusija tos pačios dienos atakomis nepaiso.
-
Majamio derybos nutrūko po vienos dienos; Ukraina skuba namo po Trumpo susitarimo su Putinu dėl rusiško dyzelino
Spalio 9 d. Majamyje susitikę JAV, Ukrainos, Europos ir NATO atstovai dėl Rusijos karo baigimo turėjo tartis dvi dienas, tačiau derybos baigėsi po pirmosios — planuota antroji diena neįvyko. Tuo pačiu metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė apie telefonu su Vladimiru Putinu pasiektą susitarimą dėl rusiško dyzelino tiekimo JAV ir pasaulio rinkoms, o JAV iždo departamentas išdavė laikinąją licenciją, galiojančią iki 2027 m. balandžio 7 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskys susitarimą pavadino „silpnu“ ir „Putinui dovanėle gimtadienio proga“, o jo komandą — tik „dekoracija“ lygiagrečioms Vašingtono ir Maskvos deryboms.
-
Trumpas ir Putinas susitaro dėl Rusijos dyzelino grąžinimo į pasaulio rinką; Ukraina ir Europa sutiko kritikuoti sandorį
2026 m. spalio 9 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė apie „itin sėkmingą“ pokalbį su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu ir susitarimą dėl kelių milijonų tonų Rusijos dyzelino tiekimo JAV ir pasaulio rinkoms. JAV iždo departamentas išdavė laikiną bendrąją licenciją (Nr. 135), leidžiančią importuoti Rusijos dyzeliną. Ukraina ir daugelis Europos vyriausybių susitarimą pasmerkė kaip silpnumą, nereikalingą „dovaną“ Putinui ir vienašališką JAV nuolaidą, o ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį planuoja patvirtinti didžiausią sankcijų paketą nuo karo pradžios.
-
Ukrainos delegacija, įskaitant Budanovą, išvyko į JAV derybas; dėl Rusijos smūgių – elektros atjungimų grafikai
Ukrainos delegacija, kurios sudėtyje yra Kyrylo Budanovas, išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas deryboms, kuriose taip pat dalyvaus Trumpo atstovai ir Europos šalių atstovai. Tuo pat metu Rusijos smūgiai sutrikdė elektros tiekimą kai kuriuose Ukrainos regionuose, kur dėl to bus įvesti elektros atjungimų grafikai.
-
Ukrainos delegacija vyksta į JAV, Rubio vadina karą „strategišku aklaviete“
Spalio 8 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad Ukrainos delegacija spalio 9–10 d. vyks į Jungtines Valstijas dviem dienoms derybų su Amerikos specialiaisiais pasiuntiniais Jaredu Kushneriu ir Steve'u Witkoffu. Tą pačią dieną JAV valstybės sekretorius Marco Rubio interviu Graikijos leidiniui Kathimerini pareiškė, kad Rusijos ir Ukrainos karas yra „strategiška aklavietė“ ir kad diplomatinis sprendimas šiuo metu yra „nepasiekiamas“, nes Rusija reikalauja visos Donbaso kontrolės, o Ukraina tai atmeta. Zelenskis, lankydamasis Prilukiuose – mieste, kurį spalio 7 d. smogė Rusijos raketa – atmetė „aklavietės“ vertinimą ir paragino Vašingtoną didinti spaudimą Rusijai, o ne siūlyti jai ekonominį bendradarbiavimą.
-
Rusija smogė Ukrainai vienu didžiausių spalio 7-osios atakų – žuvo civilių, apgadinta infrastruktūra
Naktį iš spalio 6 į 7 d. Rusija surengė didelio masto kombinuotą smūgį Ukrainai, naudodama balistines, sparnuotąsias ir priešlaivines raketas bei daugiau nei 130 dronų. Smūgiai smogė Kijevui ir mažiausiai 12 sričių, žuvo dešimtys civilių, tarp jų vaikai, buvo apgadinta energetikos infrastruktūra. Ukrainos oro gynyba iki 9:00 ryto neutralizavo 161 oro taikinį.
-
Zelenskis: Rusija perdavė Šiaurės Korėjai bepiločių orlaivių technologiją
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija perdavė Šiaurės Korėjai reaktyvinių bepiločių orlaivių technologiją, motyvuodama tuo, kad Pchenjanas Maskvai tiekė raketas. Jo teiginys pateiktas augant raketų „Shahed“ smūgiams prieš Ukrainą ir fone jau anksčiau fiksuoto Šiaurės Korėjos tiekimo artilerijos sviediniais, balistinėmis raketomis ir kariais Rusijai.