Vengrija ir toliau blokuoja dalį Ukrainos derybų dėl ES narystės
Vengrija toliau blokuoja ES derybų su Ukraina dalis, premjerui Péter Magyarui susiejus Budapešto poziciją su dvišalio susitarimo dėl vengrų mažumos teisių Ukrainoje įgyvendinimu. Ukrainos vicepremjero Vsevolodo Čencovo teigimu, Ukraina yra įvykdžiusi visas sąlygas antrajam ir trečiajam derybų klasteriams atidaryti, o švietimo ir mažumų teisių klausimai priklauso jau atidarytam pirmajam klasteriui. Tą pačią dieną Verchovna Rada vienbalsiai priėmė pareiškimą, smerkiantį sovietų valdžios nusikaltimus Transkarpatijoje 1944–1946 m.
Pagrindiniai faktai
- Vengrija blokuoja dalį ES narystės derybų su Ukraina.
- Vengrijos premjeras Péter Magyar susieja Budapešto paramą su dvišaliu susitarimu dėl vengrų mažumos teisių Ukrainoje.
- Ukrainos vicepremjeras Vsevolod Čencov tvirtina, kad Ukraina įvykdė visas sąlygas antrajam ir trečiajam derybų klasteriams atidaryti.
- Magyar kritikuoja spartesnę Ukrainos narystę teigdamas, kad "Ukraina yra karo šalis – akivaizdžiai nepasirengusi įstoti į ES".
- Pirmasis derybų klasteris „Pagrindai“ oficialiai atidarytas birželio 15 d. Liuksemburge; šeštasis klasteris – liepos 14 d.
- Rugsėjo 3 d. Verchovna Rada vienbalsiai (261 balsas už) priėmė pareiškimą, smerkiantį sovietų valdžios nusikaltimus Transkarpatijoje 1944–1946 m.
- Vengrijos parlamentas sveikino Rados pareiškimą, tačiau paragino nedelsiant ir visiškai įgyvendinti mažumų teisių susitarimą.
Kodėl tai svarbu
Vengrijos pozicija tiesiogiai lemia, kaip greitai Ukraina gali judėti per ES narystės derybų klasterius. Vengrų mažumos teisių klausimas traktuojamas kaip pagrindinė sąlyga tolesnei pažangai, o ginčas paliečia platesnį klausimą – ar Ukrainos narystė turėtų vykti pagal standartinę procedūrą, ar būti svarstoma spartesnio narystės kelio galimybė.
Kas nutiko
Vengrija ir toliau blokuoja dalį ES narystės derybų su Ukraina. Ukrainos vicepremjero Vsevolodo Čencovo teigimu, Ukraina yra įvykdžiusi visas būtinas sąlygas antrajam ir trečiajam derybų klasteriams atidaryti, o švietimo teisės aktų tobulinimas, kurio reikalauja Vengrija, priklauso tik jau atidarytam pirmajam klasteriui ir nesusijęs su pasirengimu atidaryti antrąjį bei trečiąjį. Ukraina yra parengusi švietimo sektoriaus įstatymo projektą, kuris, kaip pranešama, sulaukė teigiamo Europos Komisijos, Europos Tarybos ir kitų struktūrų vertinimo.
Vengrijos premjeras Péter Magyar rugsėjo 3 d. žurnalistams teigė, kad Budapeštas palaikys Ukrainos narystę tik laikantis standartinės procedūros ir įvykdžius būtinus reikalavimus, pagrindine sąlyga įvardydamas vengrų mažumos teises Ukrainoje. Jo teigimu, Ukraina pritarė dvišaliam susitarimui su konkrečiais terminais dėl atitinkamų teisės aktų pateikimo, priėmimo ir įgyvendinimo, tačiau Vengrija kol kas nematanti pažangos. Magyar taip pat kritikavo galimą spartesnę Ukrainos narystę, sakydamas, kad „Ukraina yra karo šalis – akivaizdžiai nepasirengusi įstoti į ES“, ir palygino situaciją su Serbija, kuri derybose dalyvauja apie 15 metų, tačiau atidarė tik du iš šešių klasterių.
Tą pačią rugsėjo 3 d. Verchovna Rada vienbalsiai, 261 balsu už, priėmė pareiškimą, pripažįstantį ir smerkiantį sovietų karinės administracijos nusikaltimus Transkarpatijoje 1944–1946 m. Vengrijos parlamentas šį pareiškimą sveikino, tačiau paragino nedelsiant ir visiškai įgyvendinti mažumų teisių susitarimą, kad Transkarpatijos vengrų bendruomenė galėtų laisvai naudotis savo kalbos, švietimo, kultūros ir politinėmis teisėmis.
ES narystės derybų procesą sudaro šeši klasteriai, apimantys daugiau nei 30 skyrių. Pirmasis klasteris „Pagrindai“ oficialiai atidarytas birželio 15 d. Liuksemburge, o šeštasis klasteris, susijęs išorės santykiais, – liepos 14 d. Liepos 17 d. ES Tarybos darbo grupė plėtrai pradėjo svarstyti antrojo ir trečiojo klasterių atitikties vertinimo rezultatus Ukrainai ir Moldovai, tačiau liepos 22 d. Vengrija vėl atsisakė juos patvirtinti. Rugpjūčio 28 d. po vasaros pertraukos grįžta prie klasterių atidarymo rengimo.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos žiniasklaidos šaltiniai akcentuoja Vengrijos blokuojamą derybų eigą ir pabrėžia, kad Ukraina, anot vicepremjero Čencovo, yra įvykdžiusi sąlygas antrajam ir trečiajam klasteriams atidaryti, o mažumų teisių klausimai, kuriuos kelia Vengrija, priklauso jau atidarytam pirmajam klasteriui. Taip pat išryškinamas Magyaro siejimas Vengrijos pozicijos su vengrų mažumos teisėmis ir jo kritika spartesnės narystės atžvilgiu šaliai, esančiai kare.
Kuo skiriasi pranešimai
Šaltiniai pateikia skirtingus vertinimus: vienas Vengrijos veiksmus vertina kaip tęstinį Ukrainos narystės derybų blokavimą, kitas, remdamasis Magyaro pareiškimais, palieka suprasti, kad Ukraina dar nėra įgyvendinusi susitarimo dėl vengrų mažumos teisių – taigi šaltiniuose fiksuojami skirtingi požiūriai į tai, ar Ukraina yra įvykdžiusi dvišalio susitarimo įsipareigojimus.
Kontekstas
ES narystės derybų procesą sudaro šeši klasteriai, apimantys daugiau nei 30 skyrių. Vengrija anksčiau pritarė pirmojo ir šeštojo klasterių atidarymui su sąlyga, kad bus įgyvendinti susiję įsipareigojimai. Rugsėjo 3 d. Verchovna Rada vienbalsiai priėmė pareiškimą, smerkiantį sovietų laikų nusikaltimus Transkarpatijoje 1944–1946 m., kurį Vengrijos parlamentas sveikino, tačiau kartu pakartojo raginimą visiškai įgyvendinti mažumų teisių susitarimą. Magyaras Ukrainos situaciją lyginęs su Serbijos, kuri derybose dalyvauja apie 15 metų ir atidarė tik du iš šešių klasterių.