ES valstybės narės pritarė 2 ir 3 derybų klasterių atidarymui Ukrainos ir Moldovos ES narystės procese
Visos ES valstybės narės susitarė atidaryti antrąjį ir trečiąjį derybų klasterius Ukrainos (ir Moldovos) stojimo į Europos Sąjungą procese. Sprendimą pranešė Airijos Europos reikalų ir gynybos ministras Thomas Byrne'as, dieną pavadinęs „Supertrečiadieniu“ Albanijai, Moldovai ir Ukrainai. Tą pačią dieną ES narės taip pat uždarė tris derybų skyrius Juodkalnijai ir vieną – Albanijai. Oficialus klasterių atidarymas numatytas tarpvyriausybinėje konferencijoje spalio 13 d.
Pagrindiniai faktai
- Visos ES valstybės narės pritarė 2 ir 3 derybų klasterių atidarymui Ukrainos ir Moldovos stojimo procese
- Sprendimą pranešė Airijos Europos reikalų ir gynybos ministras Thomas Byrne'as; Airija šiuo metu pirmininkauja ES Tarybai
- 2 klasteris – „Vidinė rinka“ (prekių, darbuotojų, paslaugų ir kapitalo laisvas judėjimas); 3 klasteris – „Konkurencingumas bei darnus augimas“ (skaitmeninė transformacija, ekonomikos politika, švietimas, mokslas)
- Ukraina jau turėjo atidarytus du klasterius – „Pagrindai“ ir „Išorės santykiai“
- ES narės taip pat uždarė 3 derybų skyrius (17, 18, 19) Juodkalnijai ir 1 skyrių (20) Albanijai
- Oficialus klasterių atidarymas numatytas tarpvyriausybinėje konferencijoje spalio 13 d.
- Spalio 12 d. Verchovna Rada priėmė įstatymo projektą Nr. 16119 dėl mažumų švietimo teisių, o prezidentas Zelenskis jį pasirašė – tai buvo viena iš Vengrijos sąlygų, leidusių atblokuoti Ukrainos derybas
Kodėl tai svarbu
Sprendimas stumia Ukrainą toliau ES narystės kelyje – atidaromi du nauji derybų klasteriai, apimantys vidaus rinką ir konkurencingumą bei darnų augimą. Tai įvyko po to, kai Vengrija atšaukė savo 17 mėnesių trukusį vetą, o Ukraina priėmė su tuo susijusį mažumų švietimo teisių įstatymą. Susitarimas taip pat apima Moldovą ir ženklina tęstinę ES plėtros pažangą.
Kas nutiko
Visos 27 ES valstybės narės susitarė atidaryti antrąjį ir trečiąjį derybų klasterius tiek Ukrainai, tiek Moldovai jų stojimo į ES procese. Sprendimą socialiniame tinkle X pranešė Airijos Europos reikalų ir gynybos ministras Thomas Byrne'as, kurio šalis šiuo metu pirmininkauja ES Tarybai. 2 klasteris apima vidaus rinką – prekių, darbuotojų, paslaugų ir kapitalo laisvą judėjimą; 3 klasteris – konkurencingumą ir darnų augimą, įskaitant skaitmeninę transformaciją, ekonomikos politiką, švietimą ir mokslą. Ukraina jau anksčiau buvo atidariusi du klasterius – „Pagrindai“ ir „Išorės santykiai“. Tą pačią dieną ES narės uždarė tris derybų skyrius (17, 18 ir 19) Juodkalnijai ir vieną (20) Albanijai. Oficialus klasterių atidarymas numatytas tarpvyriausybinėje konferencijoje spalio 13 d. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa pasveikino sprendimą, pabrėždamas, kad ES plėtra išlieka pagrindiniu geopolitiniu prioritetu.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos žiniasklaida vieningai pristato sprendimą kaip teigiamą žingsnį Ukrainos eurointegracijoje, akcentuodama visų ES narių vienbalsiškumą. Daugelis šaltinių pirmiausia pabrėžia vidaus politinį kontekstą – spalio 12 d. Verchovna Rados priimtą įstatymo projektą Nr. 16119 dėl mažumų švietimo teisių ir prezidento Zelenskio jį pasirašius, taip pat ankstesnį Vengrijos vetą – kaip prielaidą, leidusią klasterių atidarymą. Šaltiniai taip pat cituoja Ukrainos užsienio reikalų ministrą Andrijų Sybihą, tikėjusį oficialaus ES sprendimo spalio 13 d.
Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai
Pateiktuose šaltiniuose nėra tarptautinės (ne Ukrainos) žiniasklaidos, todėl atskiros tarptautinės perspektyvos palyginti nėra galimybės.
Kuo skiriasi pranešimai
Šaltiniai skirtingai datuoja ES narių susitarimo dėl 2 ir 3 klasterių atidarymo dieną – vieni nurodo spalio 12 d. (pirmadienį, kai buvo paskelbta Byrne'o žinutė), kiti – spalio 13 d. (antradienį, kai numatyta tarpvyriausybinė konferencija). Dėl sprendimo esmės, klasterių turinio ar šalių, kurioms taikomas progresas, reikšmingų nesutarimų tarp šaltinių nėra.
Kontekstas
Ukraina pateikė ES narystės paraišką 2022 m. vasario 28 d., o kandidatės statusas jai suteiktas 2022 m. birželio 23 d. Derybos formaliai leistos 2023 m. pabaigoje, o pradėtos 2024 m.; iki šiol Ukraina jau buvo atidariusi du klasterius – „Pagrindai“ ir „Išorės santykiai“. ES narystės procesas suskirstytas į derybų skyrius, grupuojamus į šešis teminius klasterius. Papildomų klasterių atidarymą blokavo tuometis Vengrijos premjeras Viktoras Orbánas; po vyriausybės pasikeitimo Vengrija birželį (nurodyta 2026 m.) atšaukė savo 17 mėnesių trukusį vetą, tačiau po kelių savaičių grasino vėl sustabdyti pažangą, jei Kijivas neįvykdys susitarimo dėl vengrų teisių Užkarpatėje. Spalio 12 d. Verchovna Rada priėmė įstatymo projektą Nr. 16119 dėl čiabuvių tautų ir tautinių mažumų švietimo teisių, o prezidentas Zelenskis jį pasirašė, išplėsdamas švietimo galimybes ES kalbomis kartu su ukrainiečių kalba.