ES kitą savaitę gali atidaryti dar du derybų klasterius Ukrainai ir Moldovai
Europos plėtros komisarė Marta Kos spalio 5 d. pranešė, kad ES jau kitą savaitę Liuksemburge vykstančioje tarpvyriausybinėje konferencijoje galėtų atidaryti du naujus narystės derybų klasterius – „Vidaus rinka“ ir „Konkurencingumas bei integracinė ekonominė plėtra“ – Ukrainai ir Moldovai. Žingsnis priklauso nuo to, ar Ukrainos Verkhovna Rada iki spalio 12 d. priims įstatymą dėl nacionalinių mažumų teisių švietime, kurio reikalauja Vengrija.
Pagrindiniai faktai
- ES plėtros komisarė Marta Kos spalio 5 d. Briukselio spaudos konferencijoje pareiškė, kad 2-asis ir 3-iasis klasteriai gali būti atidaryti kitą savaitę Liuksemburge vyksiančioje tarpvyriausybinėje konferencijoje.
- Atidarymas priklauso nuo to, ar Verkhovna Rada spalio 12 d. priims nacionalinių mažumų švietimo įstatymą – tai esminė Vengrijos sąlyga.
- Vengrijos ministras pirmininkas Peteris Magyaras, remiantis „Financial Times“, nurodė diplomatams šią savaitę neblokuoti laiškų Ukrainai ir Moldovai dėl galimo klasterių atidarymo.
- Spalio 7 d. ES šalių ambasadoriai pritarė laiškų siuntimui, pranešančiam apie pasirengimą atidaryti šiuos du klasterius.
- Ukraina ir Moldova jau yra atidariusios pirmąjį „Pagrindų“ klasterį (birželio 15 d.) ir šeštąjį „Išorės santykių“ klasterį (liepos 14 d.).
- Atidarius dar du klasterius, Ukrainai ir Moldovai neliks neatidarytų tik du: dėl „Žaliojo kurso“ ir dėl žemės ūkio bei sanglaudos; Europos Komisija tikisi susitarti dėl jų iki metų pabaigos.
- Europos Komisijos metinė plėtros ataskaita su detaliu Ukrainos reformų vertinimu bus paskelbta spalio 28 d.
Kodėl tai svarbu
Atidarymas reikštų pirmąją Ukrainos ES narystės derybų pažangą nuo liepos mėnesio ir panaikintų Vengrijos veto, kuris mėnesius blokavo klasterių atidarymą. Klasterių atidarymas yra konkretus ir patikrinamas narystės proceso etapas; įgyvendinus jį, Ukrainai neliktų neatidarytų tik du iš šešių klasterių. Su paketu susietas nacionalinių mažumų švietimo įstatymas liudija, kaip dvišaliai mažumų klausimai tebesąlygoja Ukrainos eurointegraciją. Spalio 28 d. Europos Komisijos metinė plėtros ataskaita įvertins Ukrainos reformų pažangą ir bus svarbus etapas ES narystės kelyje.
Kas nutiko
Europos plėtros komisarė Marta Kos spalio 5 d. Briukselio spaudos konferencijoje po ES–Moldovos Asociacijos tarybos posėdžio pareiškė, kad ES kitą savaitę Liuksemburge vykstančioje tarpvyriausybinėje konferencijoje galėtų atidaryti 2-ąjį klasterį „Vidaus rinka“ ir 3-ąjį klasterį „Konkurencingumas bei integracinė ekonominė plėtra“ tiek Ukrainai, tiek Moldovai. Kos pažymėjo, kad atidarymas priklauso nuo to, ar Verkhovna Rada priims nacionalinių mažumų švietimo įstatymą, kurio reikalauja Vengrija. Pagal „Financial Times“ pranešimą, Vengrijos ministras pirmininkas Peteris Magyaras nurodė Vengrijos diplomatams šios savaitės darbo susitikimuose neblokuoti laiškų, kuriais pradedama pasirengimo klasterių atidarymui procedūra; laiškus siųsti ES šalių ambasadoriai pritarė spalio 7 d. Visiškas politinis Vengrijos pritarimas priklauso nuo Verkhovna Rada spalio 12 d. balsavimo dėl įstatymo, kuris parengtas atsižvelgiant į Vengrijos pasiūlymus. Verkhovna Rados pirmininkas Ruslanas Stefanciukas pranešė, kad parlamentas spalio 12 d. pradės darbą ir planuoja priimti du svarbius įstatymų projektus, skirtus derybų klasteriams atblokuoti. Ukraina ir Moldova jau yra atidariusios pirmąjį klasterį „Pagrindai“ (birželio 15 d.) ir šeštąjį klasterį „Išorės santykiai“ (liepos 14 d. Ukrainai). Atidarius šiuos du klasterius, abiem šalims neliktų neatidarytų tik du – „Žaliojo kurso“ ir žemės ūkio bei sanglaudos klasteris. Europos Komisija tikisi susitarti dėl jų iki 2026 m. pabaigos; detali metinė plėtrų ataskaita bus paskelbta spalio 28 d.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos žiniasklaida istoriją susieja su vidaus teisėkūros žingsniu, kurio tikimasi spalio 12 d., – Verkhovna Rados balsavimu dėl nacionalinių mažumų švietimo įstatymo. Antraštėse akcentuojami Rados pirmininko Ruslano Stefanciuko pareiškimai apie spalio 12 d. sesiją ir du integracijos įstatymų projektus, taip pat vicepremjero Vsevolodo Čencovo pareiškimai, kad Ukraina įvykdė būtinas sąlygas. Šaltiniai nuolat cituoja Ukrainos pareigūnus – užsienio reikalų ministrą Andrų Sybihą ir Čencovą – reiškiančius viltį, kad balsavimas baigs Vengrijos blokadą ir pateikia Ukrainą kaip padariusią savo namų darbus.
Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai
Tarptautinę istorijos ašį formuoja Briukselis ir „Financial Times“. Europos plėtros komisarės Martos Kos spalio 5 d. spaudos konferencija po ES–Moldovos Asociacijos tarybos posėdžio nubrėžia sąlyginę laiko juosėdą tarpvyriausybinei konferencijai Liuksemburge. „Financial Times“, kuria remiasi daugelis šaltinių, pagrindžia naratyvą, kad Vengrijos ministras pirmininkas Peteris Magyaras pavedė diplomatams neblokuoti laiškų Ukrainai ir Moldovai, – Vengrija tampa svarbiausiu kintamuoju. Tarptautinis akcentavimas klasterių atidarymą sieja su platesniais ES procesais: spalio 28 d. plėtros ataskaita, siūloma „laipsniškos integracijos“ modelio prioritetinėmis „kelio žemėlapiais“ keturioms šalims kandidatėms ir artėjančiu ES lyderių susitikimu Briukselyje.
Kuo skiriasi pranešimai
Šaltiniai skirtingai nurodo nacionalinių mažumų švietimo įstatymo projekto registracijos Verkhovna Radoje datą – vieni teigia, kad tai buvo spalio 1 d., kiti – spalio 2 d. Taip pat dalis šaltinių Vyriausybės, prašančios parlamento susirijkti spalio 12 d., vadovu nurodo „Serhijų Choreckį“ (įvairiomis rašybos formomis); šis vardas kitur patvirtintuose faktuose nepasitaiko ir prieštarauja kituose pranešimuose minimam pareigūnui.
Kontekstas
Ukraina ir Moldova atidarė pirmąjį klasterį „Pagrindai“ birželio 15 d., o Ukraina – šeštąjį klasterį „Išorės santykiai“ liepos 14 d. Vengrija nuo liepos 17 d. ne kartą atsisakė patvirtinti 2-ojo ir 3-iojo klasterių patikros rezultatus – liepos 22 d., rugsėjo 1 d. ir rugsėjo 8 d. Birželį Vengrija atšaukė 17 mėnesių trukusį veto Ukrainos ES narystei po vyriausybės pasikeitimo Budapešte, tačiau po kelių savaičių pagrasino stabdyti integraciją, jei Kijivas neįgyvendins susitarimo dėl vengrų teisių Užkarpatėje. Visi 33 derybų skyriai suskirstyti į šešis klasterius, kurių uždarymui reikia vienbalsio visų 27 ES valstybių narių pritarimo; dar du papildomi skyriai nagrinėjami paskutiniame narystės etape. Europos Komisija taip pat pasiūlė „laipsniškos integracijos“ modelį, suteikiantį kandidatėms – prioritetiniais „kelio žemėlapiais“ Ukrainai, Moldovai, Albanijai ir Juodkalnijai – laisvąją prekybą ir dalyvavimą ES programose dar prieš įstojimą.