Ukraina pateikė įstatymo projektą dėl mažumų švietimo – Vengrija sveikina
Spalio 1 d. Ukrainos Verkhovna Rada užregistravo įstatymo projektą dėl švietimo nacionalinių mažumų kalbomis. Vengrijos vyriausybė pasveikino žingsnį, tikimasi, kad priėmimas leis Budapeštui atblokuoti dvi derybų su ES dėl narystės klasterius. Ukrainos vicepremjeras Vsevolodas Čencovas teigė, kad tikimasi iki 2026 m. pabaigos atidaryti visus likusius klasterius.
Pagrindiniai faktai
- Spalio 1 d. Verkhovna Rada užregistravo įstatymo projektą dėl švietimo nacionalinių mažumų kalbomis.
- Vengrija įsipareigojo atšaukti veto dėl dviejų derybų klasterių, kai Ukraina priims švietimo įstatymo pakeitimus.
- Vengrijos premjeras Pėteris Merdžeras teikino, kad projektas sustiprina teisines garantijas dėl mokymo vengrų kalba.
- Vengrijos URM vadovė Anita Orban pareiškė tikinti, kad Verkhovna Rada priims įstatymą dar šį mėnesį.
- Ukrainos vicepremjeras Vsevolodas Čencovas teigė, kad visi ES derybų klasteriai turėtų būti atidaryti iki 2026 m. pabaigos.
- Spalio 2 d. dvi vengrų mažumos organizacijos Zakarpattijoje išdavė bendrą pareiškimą, palankų projektui.
- Pagal projektą mokykla gauna nacionalinės mažumos įstaigos statusą, jei daugiau nei 50 % mokinių mokosi mažumos kalba.
Kodėl tai svarbu
Įstatymo projektas yra sąlyga, kurią Vengrija iškėlė siekdama atšaukti veto dėl dviejų derybų klasterių Ukrainos stojimo į ES derybose. Jo priėmimas leistų atblokuoti tolesnius klasterius ir paspartinti Ukrainos eurointegraciją. Projektas taip pat sustiprina švietimo teises vengrų mažumai Zakarpattijos regione ir kitoms nacionalinėms mažumoms Ukrainoje. Procesas rodo diplomatinius pokyčius naujosios Vengrijos vyriausybės laikotarpiu.
Kas nutiko
Spalio 1 d. Verkhovna Rada užregistravo įstatymo projektą dėl švietimo nacionalinių mažumų kalbomis. Dokumentas numato, kad mokykla įgyja nacionalinės mažumos įstaigos statusą, jei daugiau nei 50 proc. mokinių mokomi mažumos kalba, o švietimo programos apima nacionalinės istorijos ir kultūros studijas. Pateikimui prieš tai vyko dvišalės ukrainiečių ir vengrų ekspertų konsultacijos bei pokalbiai su vengrų bendruomenės atstovais Zakarpattijoje. Vengrijos premjeras Pėteris Merdžeras pasveikino projektą kaip teisinių garantijų mokymui vengrų kalba sustiprinimą. Vengrijos URM vadovė Anita Orban pareiškė tikinti, kad Verkhovna Rada priims projektą dar šį mėnesį, ir pabrėžė, kad naujoji vyriausybė per kelis mėnesius pasiekė daugiau nei ankstesnė per dešimtmetį. Ukrainos vicepremjeras Vsevolodas Čencovas informavo Anitą Orban apie projekto pateikimą ir teigė, kad pagal planą visi ES derybų klasteriai turėtų būti atidaryti iki 2026 m. pabaigos. Ukrainos URM vadovas Andrijas Sybiha išreiškiano viltį, kad po priėmimo Vengrija atblokuos duansius kitus du klasterius. Spalio 2 d. dvi vengrų mažumos organizacijos Zakarpattijos regione – „Užkarpatės vengrų kultūros draugija“ (vadovas Vasyl (László) Brenzovyčius, siejamas su buvusiu premjeru Viktoru Orbanu) ir „Demokratinė vengrų sąjunga Ukrainoje“ (vadovas László Zubanich, vertindas skeptiškai ankstesnės Vengrijos vyriausybės atžvilgiu) – išdavė bendrą pareiškimą, palankų projektui, ragindamos Verkhovna Radą priimti jį kuo greičiau.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos žiniasklaida pateikia projektą kaip Ukrainos vykdomą įsipareigojimų pagal dvišalius susitarimus ir ES narystės derybų procesą, akcentuodama, kad Ukraina įvykdė visas klasterių atidarymo sąlygas. Pagrindiniais pranešėjais tampa vicepremjeras Vsevolodas Čencovas ir URM vadovas Andrijas Sybiha – įvykis pateikiamas kaip diplomatinė sėkmė ir laukiamas postūmis atblokuojant tolesnius derybų klasterius. Ukrainos šaltiniai remiasi Zakarpattijos vengrų organizacijų bendru pareiškimu kaip plataus legitimumo įrodymu, įskaitant tarp grupių, anksčiau susijusių su buvusia Vengrijos vyriausybe ir jai kritiškų. Dalis Ukrainos antraščių išryškina Anitos Orban palyginimą, kad naujoji vyriausybė pasiekė per mėnesius daugiau nei Viktoras Orbano vyriausybė per 10 metų – pokytis pateikiamas kaip diplomatijos efektyvumo pavyzdys.
Kuo skiriasi pranešimai
Šaltiniai skiriasi dėl likusių ES derybų klasterių atidarymo termino: vieni nurodo 2025 m. pabaigą, kiti – 2026 m. pabaigą. Šaltiniai taip pat nesutaria, ar Vengrija galės atidaryti du klasterius jau spalio 13 d., ar klasteriai bus atidaryti vėliau po įstatymo priėmimo.
Kontekstas
Vengrija blokuoja du klasterius Ukrainos stojimo į ES derybose ir sieja pažangą su vengrų mažumos teisių užtikrinimu Zakarpattijos srityje. Ukraina ir Vengrija dėl kalbinių, kultūrinių ir švietimo vengrų mažumos teisių susitarė dar birželį. Vengrijos premjero Pėterio Merdžero teigimu, Ukrainoje gyvena maždaug 100 tūkst. etninių vengrų. Prezidentas Volodymyras Zelenskis rugsėjį teigė, kad Ukraina tikisi visus derybų klasterius atidaryti iki 2026 m. pabaigos. Vengrijos premjeras Pėteris Merdžeras ne kartą pareiškė, kad jo vyriausybė nepalaiko paspartaususios derybų su Ukraina dėl stojimo į ES.